|
Radęs internete nuorodą į Europos parlamento nario Leonido Donskio "Veidaknygės" (Facebook, http://www.facebook.com/leonidas.donskis) įrašus, kuriuose jis nerausdamas keikia savo buvusį bendražygį Gintarą Steponavičių, su kuriuo kartu propagavo liūdnai pagarsėjusią Aukštojo mokslo reformą, o dabar dėl tos pačios reformos reikalauja jo atsistatydinimo ir vos ne teismo, nusprendžiau atgaivinti jo ir jo skaitytojų atmintį apie ankstesnę šio politinio veikėjo veiklą. Ta tema portalui Delfi.lt parašiau komentarą "Aukštojo mokslo reforma, L. Donskis ir krokodilo ašaros".
Tą dieną poną L. Donskį jo "Veidaknygės" komentaruose ištiko isterijos priepuolis. Manyčiau, niekam nepakenks iš arčiau pažinti mūsų "atstovą" Europos parlamente, taigi paskaitykime.
Daugiau informacijos »žymės: cenzūra, fašizmas, Leonidas Donskis, Nida Vasiliauskaitė, Petras Stankeras, visuomenė
Visokie kovotojai su fašizmu (tie iš jų, kurie tiki savo deklaruojamos veiklos prasmingumu, t. y. nuoširdžiai baiminasi, kad nekovojant istorija gali pasikartoti) nesuvokia pagrindinio istorijos pasikartojimo dėsnio: istorija kartojasi ne kaip tiksli kopija, o kaip modifikacija, todėl jei fašizmas ir atgims, tai kitokiu pavidalu, ir labiau tikėtina, kad naujieji fašistai vadinsis Antifa, tolerantiškuoju jaunimu ar panašiai, o ne fašistais.
Šios mintys kyla stebint tokius reiškinius, kaip operatyvus susidorojimas su istoriku, kuriam be teisės į apeliaciją „prisiuvama“ persekiotojams rankas atrišanti nuomonė ( Petro Stankero atvejis), ar akivaizdus polinkis į cenzūrą, bandant apriboti neįtinkančių interneto tinklaraštininkų galimybę skleisti savo mintis ( Blogerio Zeppelinus atvejis).
Juk kaip tik paminėtais pavadinimais besidangstančių veikėjų ir minties policininkų rašiniuose atgimsta ir yra propaguojamos tokios idėjos, kaipo „žmogumi“ tampama politinio sprendimo dėka, nes DNR parametrai patys savaime, be palankios politinės valios, „žmogaus“ statuso niekam neužtikrina“ (Nida Vasiliauskaitė). Fašizmo istorijos pasikartojimui daug nereikia: tik suteikti tokiems „viešiesiems intelektualams“ valdžią. Pradžioje buvo žodis... žymės: Blogeris Zeppelinus, cenzūra, fašizmas, Nida Vasiliauskaitė, Petras Stankeras, tolerancija, visuomenė
Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Taip Vilniaus vardas buvo pagarsintas Europai. Draugija „Pilis“ kartu su Vilniaus įgulos karininkų ramove šių metų sausio 26 d. (trečiadienį), 17 val. 30 min. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) jau penktus metus iš eilės kviečia paminėti Vilniaus pagarsinimą ir miesto kūrėjus. Minėjimo išvakarėse, sausio 25 d. 17 val., Katedros aikštėje, prie paminklo Lietuvos valdovui Gediminui, Draugijos „Pilis“ atstovai padės gėlių. 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovas Gediminas kvietė Vakarų Europos amatininkus, žemdirbius, dvasininkus ir kitų profesijų žmones vykti į Lietuvą, garantuodamas jiems laisvą tikėjimo išpažinimą ir nurodydamas, kad Lietuvoje stengsis statyti bažnyčias ir jau „vieną [bažnyčią] pamokslininkų ordinui mes naujai pastatėme prieš dvejus metus mūsų mieste Vilniuje. O dvi – mažųjų ordinui: vieną minėtame Vilniaus mieste, kitą – Naugarduke…“ Iš šio laiško sužinome, kad jau 1321 metais Vilniuje vyko statybos, bet tik 1323 m. sausio 25 d. Gediminas plačiai paskleidė žinią apie Lietuvos sostinę Vilnių, kaip atvirą ir svetingą miestą, kviesdamas visus prisidėti prie jo kūrimo. Šiemet Vilniaus pagarsinimo šventėje dalyvaus folkloro grupė „Kūlgrinda“, aktoriai Leonas Ciunis ir Irena Plaušinaitytė skaitys 1323 m. Gedimino laišką ir Balio Sruogos poemos „Giesmė apie Gediminą“ ištraukas, istorikė Inga Baranauskienė supažindins su paskaita „Gediminas ir Vilniaus įkūrimas“. Kalbės Vilniaus miesto savivaldybės atstovai ir kiti svečiai. Antrojoje renginio dalyje – Vilniaus įgulos karininkų ramovės šokių ansamblio „Neris“ pasirodymas (vadovė Nijolė Ritvienė). Minėjimą užbaigs Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ atliekamas „Vilniaus himnas“ (choro vadovas ir muzikos autorius – Tadas Šumskas). žymės: Gediminas, istorija, Vilnius, visuomenė
2011 metais minėsime keletą Lietuvai ar atskiriems jos miestams svarbių jubiliejinių sukakčių. Čia pateiksiu kai kurių svarbesnių jubiliejų sąrašą, kartu primindamas, kad jubiliejus klasikine prasme – tai 50-mečio sukaktis, todėl čia neįtrauktos tos „apvalios“ sukaktys, kurios nesidalina iš 50, net jei jos mena ir labai svarbius įvykius.
Jubiliejai (jôbel) pirmine prasme buvo nustatyti Biblijoje ir išreiškė senovės žydų paprotį kas 50 metų parduotą žemę grąžinti seniesiems savininkams arba jų palikuonims. Tai buvo septynių septynmečių ciklų pabaigos metai. Tokie septynmečiai buvo skaičiuojami pagal septynių savaitės dienų analogiją, taigi jubiliejus yra susijęs su savaitės samprata. Ji susijusi su Mėnulio kalendoriumi – tai ketvirtis mėnesio, vienos Mėnulio fazės trukmė. Senovės Babilone septintoji diena buvo sureikšminta kaip poilsio diena, ji įtvirtinta ir biblijiniame pasaulio sukūrimo per 7 dienas mite. Kartu su astrologijos mokslo plitimu septynių dienų savaitės samprata atkeliavo ir į antikinę Romos imperiją, kur 7 savaitės dienos įgavo Saulės, Mėnulio ir planetų vardus, kurios, savo ruožtu buvo pavadintos graikų bei romėnų dievų vardais.
Pagal analogiją su savaite Biblijoje buvo sureikšminti ir septintieji (šabo) metai, kuriais draudžiama dirbti žemę, ir ypač septintasis septynmetis, po kurio buvo švenčiami jubiliejiniai metai. Dar senovės žydai ginčijosi, ar jubiliejiniais laikytini 49-ieji metai, ar metai, einantys po 49 metų ciklo, t. y. 50-ieji. Bet kuriuo atveju ilgainiui įsigalėjo pastaroji jubiliejaus samprata. Jubiliejinių metų pradžia būdavo paskelbiama, pučiant avino ragą, nuo kurio ir pats jubiliejus gavo pavadinimą (hebrajų kalba jobel reiškia aviną).
Svarstoma ir indoeuropietiška šio žodžio kilmė, siejant žodį „jubiliejus“ (lotyniškai jubilaeus, bet Vulgatoje – iobeleus) su lotynišku žodžiu jubilo „džiūgauti, šūkauti“ – tokiu atveju hebrajiškas žodis jobel būtų skolinys iš indoeuropiečių kalbų. Savo ruožtu lotyniškasis jubilo „džiūgauti, šūkauti“ yra išvestinis iš žodžių juvo „džiuginti, pagelbėti“ ir jubeo „liepti, įsakyti, linkėti“. Šių žodžių giminaičiai lietuvių kalboje yra tokie žodžiai, kaip judėti, judinti, jaudintis, jausti (žr. Lelis J. Lotynų-lietuvių kalbų bendrybių žodynas, Vilnius, 2002, p. 130, 133).
Krikščionys jubiliejus susiejo visų pirma su 50 metų periodais, skaičiuojamais nuo Kristaus gimimo. Šie jubiliejai įgavo nuodėmių atleidimo metų prasmę ir katalikų yra švenčiami nuo 1300-ųjų metų, kai jubiliejinius metus paskelbė popiežius Bonifacijus VIII. Savo ruožtu 50-mečiai pradėti skaičiuoti ir nuo kai kurių kitų svarbių įvykių (pavyzdžiui, šventojo mirties). Nuo 1470 m. popiežiaus Pauliaus II sprendimu katalikiški jubiliejai švenčiami kas 25 metus, kad kiekviena karta turėtų galimybę dalyvauti jubiliejuje.
Svarbūs Lietuvos istorijos įvykiai Daugiau informacijos »žymės: istorija, jubiliejai, visuomenė
Trečiadienį Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Istorijos fakultete įvyko istorikų diskusija „Istorija ir demokratija“. Diskusiją surengti paskatino pastaruoju metu plačiai komentuojamas istoriko Petro Stankero straipsnis, dėl kurio autorius buvo apkaltintas holokausto neigimu ir net pradėtas iki teisminis tyrimas. Į diskusiją buvo pakviestas ir skandalo centre atsidūręs P. Stankeras.
Kadangi buvau šios diskusijos iniciatorius, pradžioje trumpai pristačiau jos sumanymo aplinkybes. Dėl reakcijos į P. Stankero straipsnį susidariusi situacija paskatino iškelti visai istorikų ir Lietuvos visuomenei svarbius klausimus. Ar mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kur istoriko atsakomybės ribos? Ar istorikas turi teisę pats aiškinti savo pažiūras? Kas yra holokausto neigimas ir holokausto neigėjas?
Daugiau informacijos »žymės: holokaustas, istorija, istorikai, Petras Stankeras, visuomenė
Kviečiame į diskusiją
Istorija ir demokratija
Dėl Petro Stankero straipsnio kilęs skandalas kelia visai istorikų ir Lietuvos visuomenei svarbius klausimus. Ar mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kur istoriko atsakomybės ribos? Ar istorikas turi teisę pats aiškinti savo pažiūras? Kas yra holokausto neigimas ir holokausto neigėjas?
Diskusija vyks
trečiadienį, gruodžio 15 d., 13 val.
Vilniaus pedagoginio universiteto
Istorijos fakultete
(T. Ševčenkos g. 31, Vilnius),
222 auditorijoje.
Kviečiame dalyvauti! žymės: holokaustas, istorija, istorikai, visuomenė
Šį ketvirtadienį, lapkričio 25 d. už straipsnį žurnale "Veidas" per valandą iš darbo Vidaus reikalų ministerijoje buvo išmestas istorikas dr. Petras Stankeras. Nuo momento, kai šią publikaciją pastebėjo ir savo komentaruose P. Stankero atleidimo pareikalavo kraštutinės kairiosios organizacijos "Naujoji kairė 95" (NK95) veikėjos Daiva Repečkaitė ir Nida Vasiliauskaitė iki pranešimo apie P. Stankero atleidimą iš darbo praėjo vos dvi paros. Per tą laiką į P. Stankero publikaciją spėjo sureaguoti europarlamentaras Leonidas Donskis ir net septynių užsienio šalių ambasadoriai (Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Olandijos ir Suomijos).
Nepriekaištingai operatyvų ir stulbinančiai plataus tarptautinio masto Minties policijos darbą geriausiai iliustruoja iškalbinga šių įvykių chronologija.
2010 11 14 - "Veido" internetinėje svetainėje publikuojamas anksčiau popierinėje žurnalo versijoje paskelbtas Petro Stankero straipsnis " Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje".
2010 11 23 (pirmojoje dienos pusėje) kraštutinės kairiosios organizacijos NK95 narė Daiva Repečkaitė savo tinklaraštyje paskelbia, kad lapkričio 22 d. gavusi ją "pašiurpinusią nuorodą. Pirmą kartą “rimtojoje” Lietuvos žiniasklaidoje matau tokį akivaizdų, akiplėšišką Holokausto neigimą" ir pareiškia, kad tai "kvepia, jei atitinkamos institucijos dirbtų savo darbą, nei daugiau nei mažiau, o baudžiamąja atsakomybe".
2010 11 23 15:08 - prie "Veido" internetinės publikacijos pasirodo Nidos Vasiliauskaitės komentaras: "Čia jau ne žurnalistų etikos, o Baudžiamojo Kodekso teisėtas objektas – tikiuosi, kad prokuratūra imsis veiksmų. Kita vertus, jei straipsnio autorius ir toliau dirbs Vidaus Reikalų ministerijoje, tai reikš, kad ministerija, kaip valstybės institucija, LR vardu prisiima atsakomybę ir… pasirašo."
2010-11-24 13:57 - europarlamentaras Leonidas Donskis savo tinklaraštyje paskelbia įtūžio kupiną komentarą " Kur toji riba?" apie P. Stankero straipsnį. Iš turinio matyti, kad ką tik pastebėjo internetinę "Veido" publikaciją, bet jau pradėjo aiškintis, kas jos autorius (straipsnis prasideda žodžiais: "Ką tik savaitraštyje „Veidas“ pasirodžiusi nepasirašyta publikacija (regis, pavyko sužinoti, kad autorius vis dėlto egzistuoja ir net dirba LR Vidaus reikalų ministerijoje)...").
2010 11 25 11:05 Delfi.lt praneša, kad vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis VRM vardu atsiprašė užsienio šalių ambasadorių dėl P. Stankero straipsnių, o " P. Stankeras įteikė prašymą atleisti jį iš darbo".
2010 11 25 14:29 BNS paskelbia kraštutinių kairiųjų organizacijų pranešimą spaudai " Naujoji Kairė 95, DEMOS kritinės minties institutas ir Europos Parlamento narys Prof. dr. Leonidas Donskis smerkia viešą Holokausto neigimą".
2010 11 25 17:04 Delfi.lt publikuoja BNS pranešimą, kuriame pranešama, kad "P.Stankeras turėjo palikti eitas pareigas Vidaus reikalų ministerijoje" ir kad "Septynių Europos šalių ambasadoriai ketvirtadienį [2010 11 25] vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui išsiuntė laišką, kuriame išreiškė nepasitenkinimą dėl minėto straipsnio ir minėjo galimas antisemitizmo apraiškas šalyje."
2010 11 25 Daiva Repečkaitė savo tinklaraštyje džiūgauja: "Lietuvos aktyvistų (NK95 narių, žurnalisto Artūro Račo, publicisto Tomo Vilucko ir kitų), Prof. Leonido Donskio ir užsienio valstybių ambasadorių pastangomis, pavyko pasiekti to, kas vos prieš dieną atrodė neįmanoma."
2010 11 25 Audrius Bačiulis portale Veidas.lt paskelbia komentarą " „Minčių policija“ stebi mus".
2010 11 26 10:05 Delfi.lt skelbia S. Vyzentalio centro reikalavimą: " nuteiskite lietuvį Holokausto neigėją".
2010 11 26 portale Veidas.lt pasirodo "Veido" leidėjo Algimanto Šindeikio komentaras " Dėl Petro Stankero straipsnio" - atsiprašymas "dėl paklydimų ir klaidų" - ir atviras Lenkijos ambasadoriaus Janušo Skolimovskio laiškas, kuriame gana plačiai nagrinėjamas P. Stankero straipsnis. BTV laidoje "Karštas vakaras" P.Stankeras pareiškia, kad iš darbo VRM jam buvo liepta išeiti per valandą (laidos ištrauka skelbiama Delfi.lt).
2010.11.26 22:02 portale Balsas.lt Arūnas Brazauskas pastebi, kad „Holokausto neigėjas“ P. Stankeras teigia Holokaustą 800 puslapių knygoje, t. y. P. Stankero darbai akivaizdžiai rodo, kad jis nėra holokausto neigėjas, kaip, beje, jis ir pats tvirtina. Bet tai jau nesvarbu, ką iš tiesų mano šis bedarbis.
Sveiki sulaukę Naujųjų 1984-ųjų metų!žymės: Daiva Repečkaitė, holokaustas, istorija, istorikai, Leonidas Donskis, Naujoji kairė 95, Nida Vasiliauskaitė, Petras Stankeras, tolerancija, visuomenė
2010 m. lapkričio 14 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentei Poniai Daliai Grybauskaitei,
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Poniai Irenai Degutienei,
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Ponui Andriui Kubiliui,
Gerbiamieji Valstybės Vadovai,
Raginame Jus imtis asmeninės atsakomybės bei iniciatyvos ir padaryti viską, kad Tolminkiemio šventovė, kurios evangelikų liuteronų kunigu buvo lietuvių literatūros pradininkas ir pasaulinės svarbos rašytojas Kristijonas Donelaitis, ir kurioje šiandien ilsisi jo palaikai, nebūtų paversta stačiatikių cerkve, o išliktų pasaulio kultūros židiniu.
Visuomenė išreiškė rinkimuose Jums savo pasitikėjimą vildamasi, kad principingai ginsite tautos kultūros pamatus.
Pagarbiai,
Daugiau informacijos »žymės: Kristijonas Donelaitis, kultūros paveldas, visuomenė
Paso galiojimo termino pabaiga sukelia tam tikrų nepatogumų - reikia eiti užsisakinėti naują, mokėti pinigus... Be to, Lietuvoje galiojančių pasų pavyzdžiai nuolat keičiasi, ir vis ne į gerąją pusę, jei nekalbėsime apie modernias technologijas. Turėjau 2000-aisiais išduotą žalią pasą, kuriame, be kita ko, buvo įrašyta mano tautybė - lietuvis. Mano žmona Inga 2005-aisiais jau gavo kitokį žalią pasą ir privalomą tapatybės kortelę (kurią greitai prarado, bet jos iki šiol neprireikė). Beje, bendromis pastangomis mums taip ir nepavyko sukaupti visų Lietuvos pasų pavyzdžių kolekcijos nes 2006-2008 m. buvo įvestas dar vienas "žalių" pasų variantas. Iš turinio pokyčių svarbiausia buvo tai, kad Ingos pase tautybė jau nenurodoma. Įdomu, kad tautybės nenurodymas turi savo pasekmių: 2007 m. registruojant sūnaus Eiginto gimimą, remiantis tėvų pasais, jo gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas - vis dar lietuvis, o štai mama - jau be tautybės (grafoje, skirtoje motinos tautybei, padėtas brūkšnys). Šiandien, gavęs jau naujo pavyzdžio raudoną pasą, tautybės netekau ir aš. Be to, jei ankstesnių "žalių" pasų savininkai būdavo tik Lietuvos Respublikos piliečiai, tai raudonojo paso savininkas jau visų pirma - Europos sąjungos pilietis: Toks naujojo paso viršelis. Tituliniame puslapyje visa tai parašyta visomis 23 broliškų sąjunginių respublikų kalbomis, tad iškart po žodžiais EUROPOS SĄJUNGA, LIETUVOS RESPUBLIKA, PASAS puikuojasi ЕВРОПЕЙСКИ СЪЮЗ, РЕПУБЛИКА ЛИТВА, ПАСПОРТ ir tas pats likusiomis kalbomis. Ketvirtąjame puslapyje pateikti visų paso grafų atitikmenys visomis 23 kalbomis. Kažkuo primena tarybinį rublį, kuriame, tiesa, buvo tik 15 kalbų. Dar galima pastebėti, kad pirmąjį raudoną sąjunginį pasą aš gavau 1989-aisiais. Tai buvo pirmasis mano pasas. Nuo to laiko turėjau laikiną Lietuvos piliečio pažymėjimą ir dviejų pavyzdžių žalius lietuviškus pasus. Dabar į mano rankas grįžo raudonas sąjunginis pasas. Tiesa, Sąjunga kita... Daugiau kalbų... Paso puslapių fone - istorinių Lietuvos vietų nuotraukos (pilys, muziejai, bažnyčios ir kiti lankytini objektai). Savotiškai pasijutau, atsivertęs paskutinį puslapį, kuriame įdėta faksimilinė Kvedlinburgo analų ištrauka skelbia: "Sanctus Bruno... in confinio Russiae et Lituae a paganis capite plexus..." Žodžiu, pase neužmiršta priminti, kad kiekvienas šio paso turėtojas yra būtent iš tos Lietuvos, kuri kadaise užmušė šventąjį Brunoną.
Metas reziumuoti. Vladimirą Majakovskį užteks pataisyti minimaliai: Skaitykit, pavydėkit man šios garbės,
Aš – Europos Sąjungos pilietis! žymės: Europa, Lietuvos įvaizdis, Lietuvos Respublika, tapatybė, visuomenė
Antradienį, liepos 20 d., dalyvavau Kauno savivaldybėje įvykusiame eiliniame visuomenės atstovų susitikime su savivaldybės atstovais ir - šį kartą - Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite dėl Kauno pilies. Susitikimas įvyko Senojo Kauno draugijos iniciatyva. Nepaisant kai kurių simbolinių žestų, rodančių pasiryžimą tartis, susitikimas vyko pagal įprastą tokio pobūdžio pasitarimams principą: šuo loja, o Miliukščio-Mikaičio vadovaujamas karavanas eina pirmyn...
Apie tai rašoma šiuose straipsniuose:
Rūta Stankevičiūtė. Pilies projektas sulaukė taikytojų, Kauno diena, 2010-07-22
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/pilies-projektas-sulauke-taikytoju-289453
Naglis Puteikis. Kauno pilies sudarkymas ir panieka visuomenei, Už Klaipėdą klaipėdiečiams. Naglio Puteikio dienoraštis apie gyvenimą, politiką, paminklosaugą ir visa kita, 2010-07-21
http://puteikis.blogspot.com/2010/07/kauno-pilies-sudarkymas-ir-panieka.html
BNS. Nesutariantys dėl atstatomos Kauno pilies sėdo prie apskritojo stalo, 15 min, 2010 liepos 21 d.
http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/nesutariantys-del-atstatomos-kauno-pilies-sedo-prie-apskritojo-stalo-42-108191žymės: Kaunas, kultūros paveldas, visuomenė
Bet dalykas tas, kad protėviai buvo netolerantiški ir net to žodžio nežinojo. Jie visiškai nepakentė bet ko, kas negražu ir nedora. Triūsu išpuoselėtoje kasdienybėje tam vietos nė už ką neužleisdavo, varu išvarydavo.
Gražina Sviderskytė. Gelbėkite nuo tolerancijos!
|
Policija susidoroja su Seimo nariu Kazimieru Uoka.
"Lietuvos ryto" nuotrauka |
Sostinės policija, nuo praėjusių metų pradžios vadovaujama Kęstučio Lančinsko, asmens, priskiriamo „valstybininkų“ klanui, ne tik iš anksto suskubo pareikšti, jog yra pasirengusi užtikrinti gėjų parado saugumą, bet ir griebėsi smurto prieš tam paradui nepritarusius Seimo narius.
Regis, niekas dar neatšaukė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62-ojo straipsnio, kuriame rašoma: „Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“. Bet Vilniaus policijos vadui K. Lančinskui, regis, tai tas straipsnis negalioja. Smurto prieš Seimo narius ėmęsi vadinamosios „tolerancijos“ sau skleidėjai (Seimo nariui Gražuliui vienas iš VDU išvytas gėjiškų „mokslų“ puoselėtojas į veidą šliūkštelėjo vandens) darė tai jausdami policijos paramą. Ginami buvo ne nieko nemušę ir vandeniu nelaistę Seimo nariai, o būtent gėjai. Nukentėję Seimo nariai paskui to paties policijos viršininko lūpomis apkaltinti riaušių kurstymu ir pareikšta, kad esą jiems iškelta byla!
Tokius pareiškimus darantis K. Lančiauskas, be kita ko, giriasi, jog dėl saujelės gėjų pasirodymo išleido net 200 000 litų (štai kam krizės sąlygomis pinigų netrūksta!), pasiųsdamas jų eisenai saugoti daugiau kaip dvigubai daugiau policijos pareigūnų (800), nei buvo pačių eisenos dalyvių (350).
Naujoji tokiais paradais propaguojama tolerancija yra labai savotiška tolerancijos rūšis: visiškos ir besąlygiškos tolerancijos yra reikalaujama tik netradicinę lytinę orientaciją viešai demonstruojantiems asmenims. Tuo tarpu apie kokią nors toleranciją tiems, kuriems tokios demonstracijos nepatinka, negali būti ir kalbos. Jie apšaukiami homofobais, o šis žodis šiuolaikinėje vartosenoje labai jau artimas prieš kelis dešimtmečius vartotai „liaudies priešo“ arba prieš kelis šimtmečius - „eretiko“ sąvokai.
Kas yra tie „homofobai“? Jeigu tie, kurie „bijo homoseksualių asmenų“, tai reikia pripažinti: homofobija tampa Lietuvos problema. Homoseksualių asmenų baimė pasireiškia visų pirma visų jų reikalavimų vykdymu ir keliaklupsčiavimu prieš juos. Žmonių, kurie net grubios policijos savivalės akivaizdoje nepabūgsta išsakyti savo pozicijos, kokiais nors „fobais“, bijančiais homoseksualų, niekaip nepavadinsi.
žymės: tolerancija, visuomenė
 Kaip jau buvau pastebėjęs, žinomas Lietuvos šoumenas ir Ukrainos atradėjas - ne iš kelmo spirtas. Ir ne tik kaip teoretikas, sugebantis teoriškai pagrįsti savo pretenzijas į Ukrainos atradėjo titulą, bet ir kaip praktikas, galintis ryžtis ir didesniems žygiams - pavyzdžiui, pavogti įsisavinti daugiau kaip pusę milijono (631 tūkstančių) mums, Lietuvos piliečiams, priklausančių litų. Visa tai - už neveikiančią interneto svetainę "Virtualus istorinis Vilnius", kuri, kaip ir viskas, ko imasi šis šoumenas, yra unikalu, nepakartojama ir daroma pirmą kartą pasaulyje, nekalbant apie Lietuvos istoriografiją.
Aukojasi žmogus! Juk vien antsvoris ir riebalinis sluoksnis jau kenkia sveikatai, o žmogui, mėgstančiam išgerti, toks pinigų kiekis juk gali būti tiesiog pavojingas gyvybei. Kenčia kepenys, smegenys ir kiti gyvybiškai svarbūs organai. Bet ko nepadarysi vardan Lietuvos! Kaip neseniai pranešta, savo unikalia patirtimi A. Bumblauskas dalinsis ir paties premjero vadovaujamoje Valstybės pažangos taryboje, kuri kurs viziją „Lietuva 2030“.
Nesbestebina, kad dar prieš metus A. Bumblauskas lakoniškai nusakė sąvąją Lietuvos ateities viziją: " Tokios Lietuvos nebebus. Ar bus kitokia - neaišku. Bet tokios, kokios Jūs norite, tikrai nebebus" (buvo kalbama apie lietuviškai kalbančią Lietuvą - žr. Naujasis židinys-Aidai, 2009, Nr. 1-2 [PDF], p. 46). Ką gi, premjeras susidomėjo. Viziją įgyvendins kartu, todėl 50 metų laukti nebeprireiks.
Lietuva kada nors įvertins tokius savo didžiavyrius. Tuo tarpu naujausius A. Bumblausko žygius išsamiai aprašinėja interneto portalas Ekspertai.eu, o vakar reportažą parodė LKN televizijos laida "Kakadu".
Ekspertai.eu:
Neveikiantis VEKS gyvosios istorijos projektas (video) - kovo 17 d.
Atsilydė 631 tūkstantį litų kainavusi vizitinė kortelė (papildyta) - kovo 6 d.
Išsilydė 631 tūkstantį litų kainavusi vizitinė kortelė - kovo 2 d.
Vilniaus vizitinė kortelė startuoja balandį - vasario 19 d. žymės: Alfredas Bumblauskas, pseudoistorija, visuomenė
Peticija:
Planuojama pastatyti du branduolinius reaktorius Gardino ar Mogiliovo srityje. Prioritetine laikoma Astravo aikštelė Gardino srityje. Atstumas nuo šios aikštelės iki Lietuvos sienos 23 km. Statybos darbus numatoma pradėti 2010 m., o pirmą reaktorių eksploatuoti – 2016 m.
Planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai, nes eksploatuojant atominę elektrinę bus pakeistas Neries upės hidrologinis režimas, be to galima radionuklidų pernaša tiek vandeniu, tiek oru. Įvykus reaktoriaus avarijai galėtų kilti grėsmė Lietuvos aplinkai ir gyventojų sveikatai.
Kovo 2 dieną naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje spaudos konferencijoje Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės priešininkai aiškino, kad Rusijoje sukurtas reaktorius AES-2006, kurį norima įrengti Baltarusijos AE, bus įrengiamas pirmą kartą, todėl nėra jokių praktikoje patvirtintų jo patikimumo ir techninių sprendimų efektyvumo įrodymų.
Atsižvelgiant į Černobylio avarijos patirtį, konferencijoje pateikti skaičiai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, švelniai tariant, neatitinka realybės. Kaip rodo praktika, kai kurios gyvenvietės po avarijos buvo iškeltos 50-60 kilometrų nuo Černobylio. Avarijos atveju Vilnius patektų į evakuacijos zoną( AE ir Vilnių skirtų apie 40 km). O medžiagos, kokį poveikį elektrinė turėtų ne avarijos atveju, praktiškai iš viso nėra. Taip pat neaiškūs elektrinės įtakos aplinkai, radioaktyvių atliekų tvarkymo ir kiti klausimai.
Rengiant Lietuvos poziciją dėl atominės elektrinės Baltarusijoje projekto bus atsižvelgta į šalies visuomenės, suinteresuotų institucijų ir organizacijų nuomonę, tad nelikim nuošaly ir parodykime, kad kiekvienam svarbi mūsų ir mūsų vaikų ateitis. Neleiskime, kad Lietuva taptų įkalinta į nepatikrintos branduolinės energetikos ir jos neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai tinklą. Paskubėkime. Turime parašus surinkti iki kovo 31 dienos.
Mano straipsnis:
Atominė Neries pašvaistė
Facebook grupė
Aš prieš - kad Lietuvoje ir prie jos sienų būtų 3 atominės elektrinėsžymės: Lietuvos ekonomika, Lietuvos Respublika, visuomenė
Matydamas, kaip portalas Delfi.lt pasipuošė 10 metų sukakties ženkliuku, prisiminiau, kad ir "Viduramžių Lietuva", iš kurios išaugo Istorija.net, ne prastesnė. Ji pasirodė beveik prieš 10 metų, 2000 m. birželio 22 d., kuomet aš, neseniai prisijungęs prie interneto, sukūriau pirmąją svetainės versiją. Tuokart pasinaudojau pirmu pastebėtu, dabar jau išnykusiu servisu (tuomet svetainės adresas buvo http://my.treeway.com/medievallith, kurio pėdsakų dar išliko poroje nuorodų internete). 2005 m. svetainės istoriją buvau apžvelgęs atskiru tekstu, todėl dabar nesikartosiu - norintys gali jį pasiskaityti. Skaitliukai rodo, kad Istorija.net šiemet kasdien susilaukia vidutiniškai maždaug 600 unikalių lankytojų, iš kurių: 240 aplanko "Viduramžių Lietuvą"; 225 lankosi Lietuvos istorijos forume; 100 skaito Istorija.net tinklaraštį. Dar galima pridurti, kad 250 prenumeratorių yra užsiprenumeravę elektroninį leidinį " Lietuvos istorijos kalendorius". Pagal populiarumą šiuo metu Istorija.net yra 4.769-oji svetainė Lietuvoje ir 1.487.724-oji pasaulyje ( Alexa duomenimis, 2010-02-06, 21:30). Pagal šiuos reitingus ji yra panašiame lygyje, kaip Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainė lnm.lt, beveik dvigubai lenkia tokias istorijai skirtas svetaines voruta.lt ar sarmatija.lt, o dar labiau - Lietuvos istorijos instituto svetainę istorija.lt, elektroninį Lietuvos archyvą ir biblioteką epaveldas.lt (pastarąjį - akivaizdžiai nepelnytai). Istorija.net taip pat nedaug atsilieka nuo dienraščių kurierwilenski.lt, panbalsas.lt ir alytausnaujienos.lt, gerokai lenkia portalus atgimimas.lt, draugas.org (užsienio lietuvių dienraštis), slaptai.lt, 7md.lt, visų politinių partijų portalus. žymės: istorija, visuomenė
Taip jau atsitinka, kad kai kurių žmonių pavardės, pridėjus priesagą "-izmas", tampa tam tikro reiškinio pavadinimais. Tokie žmonės gali būti politikai, filosofai, diktatoriai, publicistai ir kitos įžymybės. Dažniausiai jie išsiskiria kokiais nors savitais - gerais ar blogais - darbais. Tam tikrą poveikį, žinoma, turi ir pavardės suderinamumas su priesaga "-izmas". "Google" paieškos sistemos dėka pabandžiau inventorizuoti šiandien populiariausius lietuviškus pavardinės kilmės "izmus". Taip susidarė daugiau kaip 40-ies "izmų" sąrašas, kurį sureitingavau pagal rastų paminėjimų skaičių (lietuviškos kilmės "izmai" paryškinti): 45800 marksizmas || Karlas Marksas 36800 stalinizmas || Josifas Stalinas 23200 tomizmas || Tomas Akvinietis 13000 kubilizmas || Andrius Kubilius5380 obamizmas || Barakas Obama 4150 leninizmas || Vladimiras Leninas 3680 valatkizmas || Rimvydas Valatka3310 platonizmas || Platonas 2590 paksizmas || Rolandas Paksas2250 aristotelizmas || Aristotelis 1940 maoizmas || Mao Dzedunas 1800 kantizmas || Imanuelis Kantas 1320 landsbergizmas || Vytautas Landsbergis1280 putinizmas || Vladimiras Putinas 1040 zuokizmas || Artūras Zuokas1030 hegelizmas || Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis 783 kirkilizmas || Gediminas Kirkilas782 adamkizmas || Valdas Adamkus735 hitlerizmas || Adolfas Hitleris 650 lubizmas || Bronislovas Lubys384 brežnevizmas || Leonidas Brežnevas 355 bušizmas || Džordžas Bušas 163 tomkizmas || Vitas Tomkus155 vagnorizmas || Gediminas Vagnorius132 paulauskizmas || Artūras Paulauskas81 kedizmas || Drasius Kedys 68 lukašenkizmas || Aleksandras Lukašenka 60 šrioderizmas || Gerhardas Šrioderis30 uspaskizmas || Viktoras Uspaskichas10 brazauskizmas || Algirdas Brazauskas10 tečerizmas || Margareta Tečer 9 grybauskizmas || Dalia Grybauskaitė9 zvonkizmas || Natalija Zvonkė9 lopatizmas || Raimundas Lopata8 šemetizmas || Algirdas Gediminas Šemeta8 donskizmas || Leonidas Donskis7 paleckizmas || Algirdas ir kiti Paleckiai6 radžizmas || Radžis Aleksandrovičius5 valinskizmas || Arūnas Valinskas5 chruščiovizmas || Nikita Chruščiovas 5 golizmas || Šarlis de Golis 5 reiganizmas || Ronaldas Reiganas Jeigu buvo rasti mažiau kaip 5 paminėjimai, jų į sąrašą neįtraukiau; suprantama, gali būti, kad apie kokį nors daugiau ar mažiau populiarų "izmą" tiesiog nepagalvojau ir jis liko už šio sąrašo ribų. žymės: asmenvardžiai, visuomenė

| Vilniaus pagarsinimo Šventė -2009 | 
| Vilniaus pagarsinimo Šventė -2008 |  | Vilniaus pagarsinimo Šventė - 2007 |
Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Taip Vilniaus vardas buvo pagarsintas Europai. Draugija „Pilis“ 2010 m. sausio 25 d. (pirmadienį), 15 val. Katedros aikštėje, prie paminklo Lietuvos valdovui Gediminui, jau ketvirtus metus iš eilės kviečia paminėti Vilniaus pagarsinimą ir miesto kūrėjus. 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovas Gediminas kvietė Vakarų Europos amatininkus, žemdirbius, dvasininkus ir kitų profesijų žmones vykti į Lietuvą, garantuodamas jiems laisvą tikėjimo išpažinimą ir nurodydamas, kad Lietuvoje stengsis statyti bažnyčias ir jau „vieną [bažnyčią] pamokslininkų ordinui mes naujai pastatėme prieš dvejus metus mūsų mieste Vilniuje. O dvi – mažųjų ordinui: vieną minėtame Vilniaus mieste, kitą – Naugarduke...“ Iš šio laiško sužinome, kad jau 1321 metais Vilniuje vyko statybos, bet tik 1323 m. sausio 25 d. Gediminas plačiai paskleidė žinią apie Lietuvos sostinę Vilnių, kaip atvirą ir svetingą miestą, kviesdamas visus prisidėti prie jo kūrimo. Šiemet Vilniaus pagarsinimo renginyje dalyvaus folkloro grupė „Kūlgrinda“, istorikė Inga Baranauskienė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus filialo vadovas Jonas Ragauskas, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. 1323 m. Gedimino laišką iškilmingai perskaitys aktorius Darius Rakauskas. žymės: Gediminas, istorija, Vilniaus pilys, visuomenė
Žmonės, aš praregėjau! Nekenčiu senių, kurie nebepriklauso šiam pasauliui ir kurių jau ir sakinių sintaksė nelabai klauso, nekalbant apie kitką. Dar manau, kad bet koks taksistas sugeba tik blevyzgoti. Apskritai manau, kad dėmesio vertų žmonių verta ieškoti tik didmiesčiuose, o ne kokiame Balbieriškyje, kur gali gyventi nebent koks eilinis Petras - žmogelis, rašinėjantis kvailus interneto komentarus. Ko gero niekingiausias padaras šiame pasaulyje būtų nusenęs taksistas iš Balbieriškio. Žodžiu, esu be galo tolerantiškas, kaip kokia Nida Vasiliauskaitė!
Kontekstas
- "...ne mažiau solidžiai patį profesorių gali „sukritikuoti“ koks Petras iš Balbieriškio, interneto komentaruose paskelbęs savo grandiozinį atradimą ..."
- "Šūksniuose „nekenčiu iškrypėlių ir nigerių“ ar „padugnės“ nėra jokios filosofijos ir jokio profesoriaus – taip blevyzgoti gali bet kuris taksistas... "
Nida Vasiliauskaitė, Delfi.lt, 2009-12-09.
- "Gaila seno žmogaus, nebepriklausančio šiam pasauliui, kurio jau ir sakinių sintaksė nelabai klauso, nekalbant apie kitką. Ne jis čia svarbus..."
Nida Vasiliauskaitė, Delfi.lt, 2010-01-15.
Apibrėžimas: Tolerastas "Jaunimo žodyne".
žymės: tolerancija, visuomenė
 Kažkam Lietuvoje periodiškai iškyla poreikis pasityčioti iš Lietuvos vėliavos. Beveik prieš metus apie vieną tokį atvejį rašiau straipsnį " Vargšai ir vėliava". Neseniai apsireiškė dar vienas vargeta - Vilniaus universiteto docentas Paulius Subačius, kuris dar kartą su pasimėgavimu viešai išsityčiojo iš Lietuvos vėliavos, pareikšdamas, kad Lietuvos bėdos su įvaizdžiu prasidėjo nuo afrikietiškos vėliavos. Jo gerbėjas Viktoras Bachmetjevas "Facebook'e" neseniai net sukūrė tokių vargetų grupę, pavadinimu "Pakeiskime Lietuvos vėliavą!" Grupės įkūrėjas skelbia tokius tikslus: "Jei gana, tai gana. Užteks toks nemokšiškai pagamintos trispalvės, kuria netiki nei vienas lietuvis". Vėliava yra tiesiog simbolis. Jis simbolizuoja Lietuvą. Ji tiesiog yra - jos nebereikia pagrindinėti arba neigti visokiais išvedžiojimais. Tą vėliavą mes paveldėjome iš protėvių, ir tai viskas, ką mums reikia žinoti, kad ją gerbtume. Dėl simbolių susitariama. Ar tai padaryta prieš 600 metų, ar prieš 100 - koks šiandien skirtumas? Jeigu tradicija siekia tik beveik 100 metų, tai ar tai pagrindas ją niekinti? Su šiomis mintimis toje pačioje "Facebook" sistemoje sukūriau grupę " Mūsų vėliava". Parodykime ponams Bachmetjevui ir Subačiui, kuo labiau tiki lietuviai! Ne, gerbiamieji. Panieka vėliavai yra panieka valstybei išgrynintu pavidalu. Jei kas keikia Lietuvą dėl to, kad gauna per mažą atlyginimą, neteko darbo ar buvo aprėktas viršininko, pasipiktino neteisingu įstatymu ar korumpuoto valdininko sprendimu, tai dar galima įvairiai interpretuoti: gal jis nekenčia ne Lietuvos, o tų konkrečių negerovių, kurių ir kitose šalyse - vienur daugiau, kitur mažiau - pasitaiko. Tuo tarpu neapykanta šalies vėliavai yra išgryninta neapykanta būtent tos šalies idėjai. Jeigu kokie nors arabai degina JAV arba Izraelio vėliavą, tai niekam nekyla abejonių, kokiu tikslu jie tai daro. O gal pas mus kitaip, gal visokie subačiai ir bachmetjevai vardan kažkokio vėliavos "moksliškumo" taip stengiasi? Apsaugok, Viešpatie, nuo tokių "mokslininkų", kurių mokslingumo lygis nusirito iki mano prieš pora metų komentuotos varganos žurnalistės straipsnelio. Degraduoja Vilniaus universitetas visokių subačių asmenyje, o gaila... žymės: heraldika, visuomenė
|
|