|
|
Kolega Giedrius Kiaulakis paskelbė kritišką straipsnį „ Liūdnas Radvilų palikimas“, kuriame išgarsintą Radvilų galybę, be kita ko, palygino su šiuolaikinių klanų šlove:
„Radvilų ir kitų LDK magnatų sukurta korupcinė valstybės valdymo sistema nėra visai svetima šiandieninei Lietuvos Respublikai, tik mūsų kvazidemokratijoje kažkaip nebelabai įmanoma sukurti galingus tinklus, remiantis vien kraujo giminystės teikiamais ištekliais – ir gimstamumas nebe tas, kaip XVI amžiuje, ir Briuselis už tokį įžūlumą nepagirs. Tenka klanus formuoti kitais pagrindais – kartu medžiojant, studijuojant, ištvirkaujant, vagiant ir pan. Taip susiformuoja galios centrai, kuriuos galima tik kaip nors sąlyginai įvardinti. Galbūt po trijų šimtų metų Lietuvos istorikai juos irgi vertins teigiamai, teigdami, kad XXIV amžiaus politiniams liliputams toli iki XXI amžiaus „didžiavyrių“, ir su naivia pagarba dėstys, kad „Dujotekanos“ grupuotė (o galbūt koks nors „Tauro“ medžiotojų būrelis ar pan.) padovanojo Lietuvai 1 prezidentą, 3 ministrus pirmininkus, 17 ministrų, 28 ambasadorius ir 43 valstybinių įmonių vadovus, neskaičiuojant daugybės smulkesnių pareigūnų, ir valdė 30 tūkstančių samdomų darbuotojų. Kažkodėl šiuo metu tokio grupuočių pasiekimai LR piliečius nelabai džiugina – spėju, kad LDK miestiečius ir baudžiauninkus Radvilų galybė nuteikdavo panašiai.“
Tomas Čyvas replikavo, kad toks palyginimas painioja epochas ir kelia Radviloms pernelyg šiuolaikiškus vertinimo kriterijus. Su tuo galima sutikti, o kartu ir nesutikti: kiekvienas praeities lyginimas su dabartimi yra pasmerktas „painioti“ epochas ir būti kažkiek netikslus, nes istorija nesikartoja, ir kiekviena epocha turi tik jai būdingų bruožų. Ir vis dėlto vien dėl to turbūt neverta atsisakyti pačios idėjos rasti analogijų tarp praeities ir dabarties. Šiame kontekste G. Kiaulakio palyginimas yra pakankamai šmaikštus, neatitrūkęs nuo sveiko proto ir realybės.
Tokio sveiko proto iš tiesų reikėtų palinkėti panašių ceremonijų, kaip pernykštis Radvilų perlaidojimas Dubingiuose, organizatoriams, kurių pakviestiems Jų prakilnybėms Radvilų giminės palikuonims buvo suteikta perdėm reikšminga vieta.
Aš nežiūrėčiau taip kritiškai, kaip G. Kiaulakis, į ankstyvuosius Radvilas, kurie buvo perlaidojami pernai. Antai Mikalojui Radvilai Juodajam (1515–1565) niekaip negalėčiau suversti kaltės dėl Liublino unijos ir žymios Lietuvos teritorijos dalies praradimo – ne tik dėl to, kad pastarasis neišgyveno iki tos dienos, kurią visa savo veikla stengėsi atitolinti, bet ir todėl, kad nederėtų Žygimantui Augustui tenkančios tragiškiausio mūsų valdovo, atvirai veikusio prieš Lietuvos valstybę, „garbės“ perkelti ant Radvilų pečių.
Tačiau apie vėlyvuosius Radvilas galima būtų pasakyti ir kai ką daugiau. Ko verta jau vien tokia spalvinga asmenybė, kaip paskutinis iš galingųjų Radvilų – Karolis II Stanislovas Radvila – „Mielasis Ponas“ (1734–1790)! Buvo ir kitų giminės atstovų, kurių gyvenimai geriausiai įkūnija Lietuvos valstybės agoniją. Tiesa, tokie tuomet buvo ne tik Radvilos... žymės: Abiejų Tautų Respublika, istorija, LDK, Radvilos
 Kaip jau buvau pastebėjęs, žinomas Lietuvos šoumenas ir Ukrainos atradėjas - ne iš kelmo spirtas. Ir ne tik kaip teoretikas, sugebantis teoriškai pagrįsti savo pretenzijas į Ukrainos atradėjo titulą, bet ir kaip praktikas, galintis ryžtis ir didesniems žygiams - pavyzdžiui, pavogti įsisavinti daugiau kaip pusę milijono (631 tūkstančių) mums, Lietuvos piliečiams, priklausančių litų. Visa tai - už neveikiančią interneto svetainę "Virtualus istorinis Vilnius", kuri, kaip ir viskas, ko imasi šis šoumenas, yra unikalu, nepakartojama ir daroma pirmą kartą pasaulyje, nekalbant apie Lietuvos istoriografiją. Aukojasi žmogus! Juk vien antsvoris ir riebalinis sluoksnis jau kenkia sveikatai, o žmogui, mėgstančiam išgerti, toks pinigų kiekis juk gali būti tiesiog pavojingas gyvybei. Kenčia kepenys, smegenys ir kiti gyvybiškai svarbūs organai. Bet ko nepadarysi vardan Lietuvos! Kaip neseniai pranešta, savo unikalia patirtimi A. Bumblauskas dalinsis ir paties premjero vadovaujamoje Valstybės pažangos taryboje, kuri kurs viziją „Lietuva 2030“. Nesbestebina, kad dar prieš metus A. Bumblauskas lakoniškai nusakė sąvąją Lietuvos ateities viziją: " Tokios Lietuvos nebebus. Ar bus kitokia - neaišku. Bet tokios, kokios Jūs norite, tikrai nebebus" (buvo kalbama apie lietuviškai kalbančią Lietuvą - žr. Naujasis židinys-Aidai, 2009, Nr. 1-2 [PDF], p. 46). Ką gi, premjeras susidomėjo. Viziją įgyvendins kartu, todėl 50 metų laukti nebeprireiks. Lietuva kada nors įvertins tokius savo didžiavyrius. Tuo tarpu naujausius A. Bumblausko žygius išsamiai aprašinėja interneto portalas Ekspertai.eu, o vakar reportažą parodė LKN televizijos laida "Kakadu".
Ekspertai.eu:
Neveikiantis VEKS gyvosios istorijos projektas (video) - kovo 17 d.
Atsilydė 631 tūkstantį litų kainavusi vizitinė kortelė (papildyta) - kovo 6 d.
Išsilydė 631 tūkstantį litų kainavusi vizitinė kortelė - kovo 2 d.
Vilniaus vizitinė kortelė startuoja balandį - vasario 19 d. žymės: Alfredas Bumblauskas, pseudoistorija, visuomenė
Peticija:
Planuojama pastatyti du branduolinius reaktorius Gardino ar Mogiliovo srityje. Prioritetine laikoma Astravo aikštelė Gardino srityje. Atstumas nuo šios aikštelės iki Lietuvos sienos 23 km. Statybos darbus numatoma pradėti 2010 m., o pirmą reaktorių eksploatuoti – 2016 m.
Planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai, nes eksploatuojant atominę elektrinę bus pakeistas Neries upės hidrologinis režimas, be to galima radionuklidų pernaša tiek vandeniu, tiek oru. Įvykus reaktoriaus avarijai galėtų kilti grėsmė Lietuvos aplinkai ir gyventojų sveikatai.
Kovo 2 dieną naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje spaudos konferencijoje Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės priešininkai aiškino, kad Rusijoje sukurtas reaktorius AES-2006, kurį norima įrengti Baltarusijos AE, bus įrengiamas pirmą kartą, todėl nėra jokių praktikoje patvirtintų jo patikimumo ir techninių sprendimų efektyvumo įrodymų.
Atsižvelgiant į Černobylio avarijos patirtį, konferencijoje pateikti skaičiai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, švelniai tariant, neatitinka realybės. Kaip rodo praktika, kai kurios gyvenvietės po avarijos buvo iškeltos 50-60 kilometrų nuo Černobylio. Avarijos atveju Vilnius patektų į evakuacijos zoną( AE ir Vilnių skirtų apie 40 km). O medžiagos, kokį poveikį elektrinė turėtų ne avarijos atveju, praktiškai iš viso nėra. Taip pat neaiškūs elektrinės įtakos aplinkai, radioaktyvių atliekų tvarkymo ir kiti klausimai.
Rengiant Lietuvos poziciją dėl atominės elektrinės Baltarusijoje projekto bus atsižvelgta į šalies visuomenės, suinteresuotų institucijų ir organizacijų nuomonę, tad nelikim nuošaly ir parodykime, kad kiekvienam svarbi mūsų ir mūsų vaikų ateitis. Neleiskime, kad Lietuva taptų įkalinta į nepatikrintos branduolinės energetikos ir jos neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai tinklą. Paskubėkime. Turime parašus surinkti iki kovo 31 dienos.
Mano straipsnis:
Atominė Neries pašvaistė
Facebook grupė
Aš prieš - kad Lietuvoje ir prie jos sienų būtų 3 atominės elektrinėsžymės: Lietuvos ekonomika, Lietuvos Respublika, visuomenė
1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausiosios Tarybos posėdyje buvo priimta keletas dokumentų. Iš jų 4 galima laikyti aktais, padėjusiais Antrosios Respublikos pagrindus. Jie buvo priimti šia tvarka:
Sveikinu su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena! Su Antrosios Respublikos 20-mečiu! Su Kovo 11-aja! žymės: istorija, Lietuvos Respublika
|
|
