Trečdalis baltarusių laiko save "litvinais"

Spalio 12 d. baltarusių laikraštis "Naša niva" paskelbė sociologinės laboratorijos "Novak" baltarusių savimonės tyrimo rezultatus. Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tarp atsakymų į klausimą, "kuo jūs save visų pirma laikote?", buvo ir atsakymo variantas litvinas. Net 33,2 proc. respondentų pareiškė, kad tam tikru mastu jie laiko save litvinais, tiesa, dauguma jų šią tapatybę laiko nesvarbia ar antraeile. Vidutiniška ir stipria šią identifikaciją pripažįsta tik 8,9 proc. Baltarusijos gyventojų (26,8 proc. visų "litvinų").

Iš viso litvinais savęs nelaiko 66,6 proc. Baltarusijos gyventojų.
Minimaliu mastu litvinais save laiko 13,4 proc.
Nedideliu mastu - 10,9 proc.
Vidutiniškai litvinais save laiko 4,4 proc.
Dideliu mastu - 2,6 proc.
Maksimaliu mastu - 1,9 proc.

Tiesa, baltarusiai turi ir populiaresnių tapatybių - litviniškoji savimonė, tiesą sakant, yra silpniausia iš tų, kurias buvo galima pasirinkti apklausoje. Pavyzdžiui, net 73,8 proc. baltarusių bent šiek tiek jaučiasi sovietiniais žmonėmis ir tik 26,2 proc. jais visai nesijaučia (vadinasi, bent iš dalies sovietiniai žmonės yra ir kai kurie litvinai). Ir beveik visi save laiko bent šiek tiek baltarusiais (nelaiko tik 0,7 proc., o daugumai tokia tapatybė yra pagrindinė).

Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas

Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą, tai galima būtų padaryti dviem žodžiais – jis buvo nukariautojas ir gynėjas. Algirdas buvo didžiausias nukariautojas per visą Lietuvos istoriją. Nukariautojas, kurio laimėjimai turėjo lemiamą reikšmę, ginant Lietuvą nuo kryžiuočių.

Anot naujausių istoriko Jano Tengovskio skaičiavimų, Algirdas gimė apie 1303–1305 m. Jo tėvas Gediminas tuo metu valdė Gedimino pilį Žemaitijoje, dabar tai – Padievaičio piliakalnis prie Kvėdarnos (Šilalės rajone).

Apie 1316 m. Gediminas tapo Lietuvos valdovu. Tėvo Gedimino iškilimas nulėmė ir Algirdo šeiminį gyvenimą, ir apskritai jaunystės laikų aplinką. Apie 1318 m. Algirdas vedė Vitebsko kunigaikščio dukterį Mariją ir po uošvio mirties paveldėjo Vitebsko kunigaikštystę. Prieš mirdamas tėvas jam dar pridėjo Krėvą.

Daugiau skaitykite "Vorutoje" (2009, spal. 3, nr. 19 (685), 15), kurioje skelbiamas straipsnis - mano kalba Algirdo minėjimo Maišiagaloje metu.

Valdovų rūmų šeimininkai "nežino", ar Valdovų rūmai nėra griaunami

Jau esu rašęs, kad autentiškiausioje Valdovų rūmų vietoje - vieninteliuose išlikusiuose rūsiuose suprojektuotas restoranas. Valdovų rūmų muziejaus platinamame lankstinuke taip pat pažymėtas įėjimas į būsimas restorano patalpas, įrengtas iš kieme iškasto terminalo tiesiai per tuo tikslu išgriautą autentiškų rūsių sieną, kuri per stebuklą išliko ankstesnių griovimų metu.

Valdovų rūmų muziejaus interneto svetainės klausimų skyriuje pasiteiravau apie tai muziejaus darbuotojų ir gavau iškalbingą atsakymą:

Tomas 2009-09-21 22:17:33
Klausimas: Ar tiesa, kad pritaikant restoranui po buvusiu Šliosbergo namu buvusius rūsius, autentiškoje rūsio sienoje iškirstos durys įėjimui į restorano patalpas?

Atsakymas: Šį klausimą prašytume adresuoti Valdovų rūmų atkūrimo projekto autoriams.

(Klausiate - atsakome)

Atleiskite, gerbiami "muziejininkai", šio garsaus pastato šeimininkai, už nepatogų klausimą! Na, iš tiesų, iš kur gi jūs galite žinoti, ar kartais kas nors negriauna muziejaus, už kurį jūs atsakingi? Jūs gi turbūt turite daug rimtesnių darbų. Arba tiesiog nepatingėjote parašyti man ilgesnio atsakymo, nei reikia. Nes sąžiningas atsakymas galėjo būti visai trumpas. Pakaktų vieno trumpo žodžio: "Taip!"

Kaip mes savo šaknų Sarmatijoje ieškojome

Buvau pakviestas į visuomeninės organizacijos „JCI Vilnius“ rugsėjo 30-osios vakarą Vilniaus universiteto Teatro salėje organizuotą seminarą „Ar Lietuvos šaknys Sarmatijoje?“ Seminaro organizatoriai įkalbėjo mane atvykti pakomentuoti to vakaro pagrindinio pranešėjo Aivaro Lileikos (anksčiau žinomo kaip Aivaras Citronas) teorijų, kurias pastarasis jau kurį laiką populiarina visais įmanomais kanalais ir jau turi gausų būrį pasekėjų. Anot jo teorijos, mums visiems turėtų būti sarmata, kad vadinamės tik kažkokiais lietuviais, o nenorime vadintis garbingu senovišku sarmatų vardu.

Iš pagarbos savo Alma Mater – senojo Vilniaus universiteto mūrams – bei jaunuosius lyderius ugdančiai organizacijai, kuri, sako, yra trečia pagal dydį pasaulyje, o taip pat ne vieną mano tekstą paskelbusiam portalui „Balsas.lt“, kuris sutiko būti renginio informaciniu rėmėju, o jo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas – moderatoriumi, sutikau dalyvauti ir aš.

------
Toks įvadas, o ką ten pamačiau, išgirdau ir pats pasakiau, skaitykite mano apžvalgoje, kurią skelbia Balsas.lt.