Kauno pilies nelaimė – jos „vienintelis ekspertas“

Kauno pilies „atkūrimo“ projekto autorius architektas Kęstutis Mikšys yra „aukščiausios kategorijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas..., 15 metų paskyręs Kauno pilies atkūrimo darbams“. Taip šį veikėją pristato jo paslaugomis besinaudojanti Kauno miesto savivaldybė.

Tas „penkiolikos metų darbas“, tiesa, niekada nepasireiškė jokiais tiriamaisiais moksliniais darbais. K. Mikšio biografijoje apskritai nėra tokio reiškinio, kaip moksliniai straipsniai. Apie Kauno pilį jis neparašė nė eilutės, kuri būtų išspausdina bent kokiame bulvariniame laikraštyje. Na, bet juk ne visi gali būti rašytojais. Svarbu, kad žmogus būtų tiesiog Kauno pilies „ekspertas“ – tuomet jis bus nepakeičiamas, kai reikia įsisavinti tai piliai norvegų atseikėtus milijonus.

Vienas plačiau neskelbtas K. Mikšio darbas vis dėlto neseniai pakliuvo į mano rankas – tai aiškinamasis raštas Kauno pilies atstatymo galimybių studijos architektūrinei daliai, sukurptas dar 2006 metais. Į šį 4 puslapių raštą ne tik sutilpo visos K. Mikšio žinios apie Kauno pilį (joms pakaktų ir 2 puslapių), bet ir pilies ateities vizijų pristatymas bei kuklus naudotos literatūros sąrašas, susidedantis iš 8 pozicijų. Pastarosios aprašytos naudojant originalią bibliografinio aprašo formą, būdingą silpniau besimokantiems studentams.

Ką gi sužinome apie Kauno pilį? Lieka neaišku, kada statyta pirmoji Kauno pilis – „XIV a.pp“, kaip teigiama pirmajame rašto puslapyje (spėju, kad iki šiol mano neregėta santrumpa „pp“ reiškia „pirmąją pusę“), o gal „XIII a. II p.“, kaip tvirtinama antrajame to paties rašto puslapyje. Tiek to.

„Pirma ir gana plati informacija apie Kauno pilį siekia 1362 metus“, rašo mūsų ekspertas, o mes būkime atlaidūs ir nesiekime tų 1361 metų, kai apie pilį iš tiesų pasirodo pirmoji žinia. Nenorėkime ir to, kad mūsų ekspertas būtų skaitęs jo tik iš nuogirdų atpasakojamą Vygando Marburgiečio Prūsijos kroniką, kuri juk nelengvai pasiekiama (reikia nueiti į biblioteką). Tiesa, būtent ji ir pateikia seniausią informaciją apie Kauno pilį – „penkiolika metų“ ties ja besidarbuojančiam „ekspertui“ galėtų būti bent jau įdomu žvilgtelėti.

Bet gal ta seniausia informacija ir ne tokia jau svarbi, nes juk „1362 – pilis sugriauta ir nebeatstatoma“. Kitą vertus, netrukus tuo suabejosime, nes perskaitysime tokią K. Mikšio įžvalgą: „Kęstutis, vildamasis sutramdyti Ordino militaristinius kėslus, netrukus pastatė naują pilį ir ją pavadino Naujuoju Kaunu. Pilis ir toliau nuolat buvo puldinėjama, ji ėjo iš vienų rankų į kitas. Tačiau po Žalgirio mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę“. Štai ir paaiškėja, kad Naujojo Kauno pilis buvo pastatyta visai ne Nemuno ir Nevėžio santakoje, kaip žinoma visiems kitiems tyrinėtojams, o yra vienas iš Kauno pilies raidos etapų!

Turbūt niekam jau nebekils noro tikėtis iš autoriaus minimalaus istorinio konteksto supratimo – bent tiek, kad Kauno pilis negalėjo prarasti strateginės reikšmės bent jau iki Melno taikos (1422 m.), kuomet tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino dar tebevyko kovos, o Vytautas Nemuno pakrantę žemiau Kauno stiprino 1412 m. atstatytomis anksčiau sugriautomis medinėmis Veliuonos ir Pieštvės pilimis.

Bet gal K. Mikšys „plaukioja“ tik jam „nereikalingoje“ istorijoje, bet užtat puikiai išmano visus duomenis apie pilies architektūrą? Kur jau ne – visi žinomi ikonografiniai šaltiniai sutartinai rodo, kad abu išlikę Kauno pilies bokštai buvo apvalūs, o K. Mikšys antrąjį bokštą vis tiek suprojektavo keturkampio plano, mat toks yra dabar išlikęs jo pamatas. Nuvažiuotų bent į Trakus pasižiūrėti, kaip atrodo apvalus bokštas su keturkampiu pamatu, juoba, kad įsirašė Trakų pilis tarp savo „nagrinėtų“ analogijų.

Bet... ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji. „Atkūrimu“ pavadintas K. Mikšio Kauno pilies modernizavimo ir pavertimo šiuolaikinės architektūros „šedevru“ projektas jau įgyvendinamas. Ant senųjų Kauno pilies sienų jau liejasi betonas ir dygsta metaliniai karkasai, lekia lauk kažkada pilies sienas saugoję stogeliai. Piliai skirti milijonai neišvengiamai ir su dideliu apetitu bus įsisavinti. Skanaus!

Tik... visa tai konstatavus, norisi projekto autoriui užduoti kito žymaus aferisto Ostapo Benderio suformuluotą klausimą: „Kisa, kam tau tie pinigai – juk tu neturi fantazijos!“

Platesnę versiją skaitykite Delfi.lt

Kęstučio pabėgimo metinės

Lygiai prieš 648 metus, 1361 metų lapkričio 18 dieną, įvyko vienas įdomesnių Lietuvos istorijos įvykių, tinkančių ir nuotykiniam filmui, ir nuotykių apysakai - Kęstučio pabėgimas iš kryžiuočių nelaisvės. Kada šis siužetas gali tikėtis mūsų merdinčios kinematografijos dėmesio - neaišku, o istorinę apysaką ta tema turime jau nuo 1957 metų - tai Petro Tarasenkos "Pabėgimas" - vienas geriausių literatūrinių kūrinių viduramžių Lietuvos istorijos tema.

Istoriniu požiūriu šį siužetą prieš trejus metus naujai ir gana išsamiai išnagrinėjo Inga Baranauskienė straipsnyje "Kęstučio pabėgimo peripetijos", kurį šio įvykio metinių proga primenu ir siūlau pasiskaityti.

"Veide" - ketverių metų senumo "antis"

Girdėjote sensaciją? "Šie metai archeologams itin sėkmingi", - rašo Rima Janužytė naujausiame "Veido" numeryje (2009-11-09). Pasirodo, archeologai surado seniausią Europos civilizaciją! "Europos civilizacija senesnė už Egipto piramides", - skelbia antraštė. Esą "Dabartinės Vokietijos, Austrijos ir Slovakijos pasienio laukuose archeologai aptiko gigantiškų monumentų liekanų. Manoma, kad didžiuliai statiniai, kurių kol kas suskaičiuojama apie 150, čia atsirado maždaug prieš 7 tūkst. metų, apytikriai 4800–4600 m. pr. Kristų."

"Veide" ta proga net įdėta lentelė "Penki didžiausi šimtmečio archeologiniai atradimai": Indo slėnio civilizacija 1920 m., Vikingų gyvenvietė Šiaurės Amerikoje 1960 m., Molinių karių armija Kinijoje 1974 m., Galilėjaus laivas 1985 m. (!? - T.B.), Seniausia Europos civilizacija 2009 m.

Deja, visa informacija apie tą "naujausią" atradimą nurašyta nuo dar 2005 metais žiniasklaidoje pasirodžiusio pranešimo. Maža to, pirminis tekstas visai nesuprastas, privelta daugybė kurioziškiausių vertimo klaidų (pvz., "an apparently sacred internal space surrounded by two palisades, three earthen banks and four ditches" - "centrinis statinys greičiausiai atliko religinę funkciją, o visai šalia jo, kaip manoma, buvo trys didžiuliai "bankai" - mainų ir prekybos vieta"), vietomis net visai nesuprantamų sakinių ("ėmė jungtis, vystytis ir tarpusavyje konkuruoti žemės ūkiai, susiformavę iš genčių, o gal net pirmųjų nedidelių valstybių").

Be kita ko, ši žurnalistinė "antis" apie atrastą "civilizaciją" dar tais pačiais 2005 m. buvo paneigta žurnale "Spiegel". Iš tiesų tai tik išpūstas pasakojimas apie nuo seno minėtame regione žinomus apvalios formos, grioviu apjuostus įtvirtinimus: paprastai 2 m gylio griovys juosia 20-130 m skersmens apskritą plotą. Tai - neolitinės kultūros palikimas.

"Veidas" visa tai iliustruoja dar ir paslaptinga nuotrauka, kurioje vaizduojami mūrinių namų griuvėsiai (tyrinėjimai Drezdene), nors, aišku, tie mūrai neturi nieko bendra su aptariama "civilizacija".

Štai kokiu lygiu mūsuose "populiarinami" archeologijos mokslo laimėjimai...

Kas vyksta Kauno pilyje?

Kas gi šiuo metu vyksta Kauno pilyje, kuri jau pradėta darkyti pagal architekto Kęstučio Mikšio projektą? Klausimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pavedimu šių metų spalio 30 d. buvo svarstomas Valstybinės kultūros paveldo komisijos (kuriai priklauso ir projekto autorius K. Mikšys) posėdyje. Komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė neslėpė, kad, kas vyksta jai neįdomu, o vadinasi neturėtų dominti ir komisijos. Posėdžio tikslas buvo pasakyti, kad kas ten bevyktų, tai yra gerai. Kitos nuomonės buvo tiesiog ignoruojamos. Pabaigai, šiaip taip išsikovojo teisę tarti žodį Seimo narys Gintaras Songaila, suformulavęs konkretų klausimą. Tad pabaigoje G. Drėmaitė pagaliau prabilo visai atvirai: Kaune vykdomi darbai pavadinti atkūrimu tik todėl, kad šito reikia, norint gauti Europos pinigus!

Visada maniau, kad tai yra sukčiavimas - kriminalinis nusikaltimas, numatytas Baudžiamajame kodekse. Bet, pasirodo, tai yra veiksmas, kuris viešai rekomenduojamas valstybės institucijos posėdyje!

Pateikiu posėdžio pabaigos išklotinę.

G. Drėmaitė. Ačiū labai. Man atrodo, kad iš tikrųjų sutarimas yra vieningas pakankamai. Ir, kadangi mes esame įpareigoti savo, reiškia, aptarimą pateikti kaip atsakymą Seimo komitetui, kadangi buvo garso įrašas, mes suvesim jūsų nuomones į vieną bendrą ir pateiksim komitetui mūsų svarstymo išvadas. Taigi, man atrodo, visi galvojame tikrai apie vieną ir tą patį. Kauno pilis, dar kartą kartoju, yra visos Lietuvos labai svarbus paminklas – tai yra mūsų istorija. Ir iš tikrųjų jinai turi būt restauruota ir eksponuota taip, kaip mes... kaip remiasi moksline dokumentika. Taigi... Bet vieną sekundę... Prašau.

G. Songaila. Vienos sekundės neužteks.

G. Drėmaitė. Nu tai turėjot pasidalint. Prašau.

G. Songaila. Aš nesu čia tos komandos narys. Aš atvažiavau kaip Seimo narys, kur dalyvavau Švietimo ir mokslo kultūros komitete bent šiek tiek.

G. Drėmaitė. Aš labai atsiprašau...

G. Songaila. Tai atleiskite...

G. Drėmaitė. Leiskit, atsiprašysiu.

G. Songaila. Ne, ne nereikia manęs atsiprašinėti. Nereikia manęs atsiprašinėti.

G. Drėmaitė. Aš maniau, kad jūs norėsit muštis.

G. Songaila. Aš nepradėsiu muštis. Aš tiktai paprašiau man suteikti žodį, bet, matyt, čia jūsų tvarka kitokia, bet vis tiktai yra parlamentinės kontrolės funkcija ir aš čia atvažiavau kaip parlamento narys paklausyti, kas čia vyksta. Tai, tiesą sakant, nesupratau, matyt, dar bandysiu aiškintis. Nesupratau, ar tas projektas yra restauravimas, nes jūs kalbėjot, kad jūs rūpinatės restauravimu. Jūs gi mokslinė metodinė institucija.

G. Drėmaitė. Mes ne...

G. Songaila. Nepertraukinėkit manęs. Rūpinatės restauravimu, rūpinatės atkūrimu paveldo. Tas projektas nėra nei restauravimo, nei atkūrimo. Ir čia dar buvo pasakyta „kultūrinės vertės išryškinimas“. Tai aš negirdėjau apie tai, kaip čia ta kultūrinė vertė išryškinama. Tai, norėtųsi, kad jūs į tuos klausimus savo rašte Švietimo ir mokslo kultūros komitetui atsakytumėt, nes kitaip Komitetas ir vėl į jus kreipsis. Ačiū.

G. Drėmaitė. Tai gerbiamas, aš noriu iš karto atsakyti. Mes, iš tikrųjų prižadu, mes nenagrinėjam projekto ir nenagrinėsim – tai nėra mūsų kompetencija.

G. Songaila. Bet projektas vadinasi „atkūrimo“.

G. Drėmaitė. Žinot, ką? Visi Europos pinigai struktūriniai – jų pavadinimas yra visiškai netinkamas. Jie siunčia pritaikymui, kaip ir Bernardinų bažnyčiai, o restauravimą ten nėra nė vieno žodžio. Taip kad gal šiuo momentu nesikabinkim prie pavadinimo, nes iš tikrųjų pavadinimai būna įvairūs – taip, kaip naudingiau politikai.

R. Žiliukas. Tada pinigus kas grąžins?

G. Drėmaitė. Bet, man atrodo, mes išgirdome, kad mes už Kauno pilies...

G. Songaila. Atkūrimą?

G. Drėmaitė. Tikrą restauravimą.

G. Songaila. Dar kartą pakartojot.

G. Drėmaitė. Ačiū labai, klausimas baigtas. Pertrauka. Po pertraukos bus dar labai daug svarbių klausimų.

Ar atsigauna Lietuvos ekonomika?

Priešingai nei, manipuliuodamas skaičiais, skelbia Statistikos departamentas, Lietuvos BVP smukimas šiemet visus metus tęsiasi, įgaudamas pagreitį. I šių metų ketvirtyje BVP sumažėjo 15,2 proc., II ketvirtyje - 16,8 proc., III ketvirtyje - 19,6 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Apie tai plačiau parašiau čia:
http://www.tinklink.lt/ar_atsigauna_lietuvos_ekonomika