Kauno pilies nelaimė – jos „vienintelis ekspertas“

Kauno pilies „atkūrimo“ projekto autorius architektas Kęstutis Mikšys yra „aukščiausios kategorijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas..., 15 metų paskyręs Kauno pilies atkūrimo darbams“. Taip šį veikėją pristato jo paslaugomis besinaudojanti Kauno miesto savivaldybė.

Tas „penkiolikos metų darbas“, tiesa, niekada nepasireiškė jokiais tiriamaisiais moksliniais darbais. K. Mikšio biografijoje apskritai nėra tokio reiškinio, kaip moksliniai straipsniai. Apie Kauno pilį jis neparašė nė eilutės, kuri būtų išspausdina bent kokiame bulvariniame laikraštyje. Na, bet juk ne visi gali būti rašytojais. Svarbu, kad žmogus būtų tiesiog Kauno pilies „ekspertas“ – tuomet jis bus nepakeičiamas, kai reikia įsisavinti tai piliai norvegų atseikėtus milijonus.

Vienas plačiau neskelbtas K. Mikšio darbas vis dėlto neseniai pakliuvo į mano rankas – tai aiškinamasis raštas Kauno pilies atstatymo galimybių studijos architektūrinei daliai, sukurptas dar 2006 metais. Į šį 4 puslapių raštą ne tik sutilpo visos K. Mikšio žinios apie Kauno pilį (joms pakaktų ir 2 puslapių), bet ir pilies ateities vizijų pristatymas bei kuklus naudotos literatūros sąrašas, susidedantis iš 8 pozicijų. Pastarosios aprašytos naudojant originalią bibliografinio aprašo formą, būdingą silpniau besimokantiems studentams.

Ką gi sužinome apie Kauno pilį? Lieka neaišku, kada statyta pirmoji Kauno pilis – „XIV a.pp“, kaip teigiama pirmajame rašto puslapyje (spėju, kad iki šiol mano neregėta santrumpa „pp“ reiškia „pirmąją pusę“), o gal „XIII a. II p.“, kaip tvirtinama antrajame to paties rašto puslapyje. Tiek to.

„Pirma ir gana plati informacija apie Kauno pilį siekia 1362 metus“, rašo mūsų ekspertas, o mes būkime atlaidūs ir nesiekime tų 1361 metų, kai apie pilį iš tiesų pasirodo pirmoji žinia. Nenorėkime ir to, kad mūsų ekspertas būtų skaitęs jo tik iš nuogirdų atpasakojamą Vygando Marburgiečio Prūsijos kroniką, kuri juk nelengvai pasiekiama (reikia nueiti į biblioteką). Tiesa, būtent ji ir pateikia seniausią informaciją apie Kauno pilį – „penkiolika metų“ ties ja besidarbuojančiam „ekspertui“ galėtų būti bent jau įdomu žvilgtelėti.

Bet gal ta seniausia informacija ir ne tokia jau svarbi, nes juk „1362 – pilis sugriauta ir nebeatstatoma“. Kitą vertus, netrukus tuo suabejosime, nes perskaitysime tokią K. Mikšio įžvalgą: „Kęstutis, vildamasis sutramdyti Ordino militaristinius kėslus, netrukus pastatė naują pilį ir ją pavadino Naujuoju Kaunu. Pilis ir toliau nuolat buvo puldinėjama, ji ėjo iš vienų rankų į kitas. Tačiau po Žalgirio mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę“. Štai ir paaiškėja, kad Naujojo Kauno pilis buvo pastatyta visai ne Nemuno ir Nevėžio santakoje, kaip žinoma visiems kitiems tyrinėtojams, o yra vienas iš Kauno pilies raidos etapų!

Turbūt niekam jau nebekils noro tikėtis iš autoriaus minimalaus istorinio konteksto supratimo – bent tiek, kad Kauno pilis negalėjo prarasti strateginės reikšmės bent jau iki Melno taikos (1422 m.), kuomet tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino dar tebevyko kovos, o Vytautas Nemuno pakrantę žemiau Kauno stiprino 1412 m. atstatytomis anksčiau sugriautomis medinėmis Veliuonos ir Pieštvės pilimis.

Bet gal K. Mikšys „plaukioja“ tik jam „nereikalingoje“ istorijoje, bet užtat puikiai išmano visus duomenis apie pilies architektūrą? Kur jau ne – visi žinomi ikonografiniai šaltiniai sutartinai rodo, kad abu išlikę Kauno pilies bokštai buvo apvalūs, o K. Mikšys antrąjį bokštą vis tiek suprojektavo keturkampio plano, mat toks yra dabar išlikęs jo pamatas. Nuvažiuotų bent į Trakus pasižiūrėti, kaip atrodo apvalus bokštas su keturkampiu pamatu, juoba, kad įsirašė Trakų pilis tarp savo „nagrinėtų“ analogijų.

Bet... ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji. „Atkūrimu“ pavadintas K. Mikšio Kauno pilies modernizavimo ir pavertimo šiuolaikinės architektūros „šedevru“ projektas jau įgyvendinamas. Ant senųjų Kauno pilies sienų jau liejasi betonas ir dygsta metaliniai karkasai, lekia lauk kažkada pilies sienas saugoję stogeliai. Piliai skirti milijonai neišvengiamai ir su dideliu apetitu bus įsisavinti. Skanaus!

Tik... visa tai konstatavus, norisi projekto autoriui užduoti kito žymaus aferisto Ostapo Benderio suformuluotą klausimą: „Kisa, kam tau tie pinigai – juk tu neturi fantazijos!“

Platesnę versiją skaitykite Delfi.lt