"Veide" - ketverių metų senumo "antis"

Girdėjote sensaciją? "Šie metai archeologams itin sėkmingi", - rašo Rima Janužytė naujausiame "Veido" numeryje (2009-11-09). Pasirodo, archeologai surado seniausią Europos civilizaciją! "Europos civilizacija senesnė už Egipto piramides", - skelbia antraštė. Esą "Dabartinės Vokietijos, Austrijos ir Slovakijos pasienio laukuose archeologai aptiko gigantiškų monumentų liekanų. Manoma, kad didžiuliai statiniai, kurių kol kas suskaičiuojama apie 150, čia atsirado maždaug prieš 7 tūkst. metų, apytikriai 4800–4600 m. pr. Kristų."

"Veide" ta proga net įdėta lentelė "Penki didžiausi šimtmečio archeologiniai atradimai": Indo slėnio civilizacija 1920 m., Vikingų gyvenvietė Šiaurės Amerikoje 1960 m., Molinių karių armija Kinijoje 1974 m., Galilėjaus laivas 1985 m. (!? - T.B.), Seniausia Europos civilizacija 2009 m.

Deja, visa informacija apie tą "naujausią" atradimą nurašyta nuo dar 2005 metais žiniasklaidoje pasirodžiusio pranešimo. Maža to, pirminis tekstas visai nesuprastas, privelta daugybė kurioziškiausių vertimo klaidų (pvz., "an apparently sacred internal space surrounded by two palisades, three earthen banks and four ditches" - "centrinis statinys greičiausiai atliko religinę funkciją, o visai šalia jo, kaip manoma, buvo trys didžiuliai "bankai" - mainų ir prekybos vieta"), vietomis net visai nesuprantamų sakinių ("ėmė jungtis, vystytis ir tarpusavyje konkuruoti žemės ūkiai, susiformavę iš genčių, o gal net pirmųjų nedidelių valstybių").

Be kita ko, ši žurnalistinė "antis" apie atrastą "civilizaciją" dar tais pačiais 2005 m. buvo paneigta žurnale "Spiegel". Iš tiesų tai tik išpūstas pasakojimas apie nuo seno minėtame regione žinomus apvalios formos, grioviu apjuostus įtvirtinimus: paprastai 2 m gylio griovys juosia 20-130 m skersmens apskritą plotą. Tai - neolitinės kultūros palikimas.

"Veidas" visa tai iliustruoja dar ir paslaptinga nuotrauka, kurioje vaizduojami mūrinių namų griuvėsiai (tyrinėjimai Drezdene), nors, aišku, tie mūrai neturi nieko bendra su aptariama "civilizacija".

Štai kokiu lygiu mūsuose "populiarinami" archeologijos mokslo laimėjimai...