2011-ųjų metų jubiliejai
2011 metais minėsime keletą Lietuvai ar atskiriems jos miestams svarbių jubiliejinių sukakčių. Čia pateiksiu kai kurių svarbesnių jubiliejų sąrašą, kartu primindamas, kad jubiliejus klasikine prasme – tai 50-mečio sukaktis, todėl čia neįtrauktos tos „apvalios“ sukaktys, kurios nesidalina iš 50, net jei jos mena ir labai svarbius įvykius.
Jubiliejai (jôbel) pirmine prasme buvo nustatyti Biblijoje ir išreiškė senovės žydų paprotį kas 50 metų parduotą žemę grąžinti seniesiems savininkams arba jų palikuonims. Tai buvo septynių septynmečių ciklų pabaigos metai. Tokie septynmečiai buvo skaičiuojami pagal septynių savaitės dienų analogiją, taigi jubiliejus yra susijęs su savaitės samprata. Ji susijusi su Mėnulio kalendoriumi – tai ketvirtis mėnesio, vienos Mėnulio fazės trukmė. Senovės Babilone septintoji diena buvo sureikšminta kaip poilsio diena, ji įtvirtinta ir biblijiniame pasaulio sukūrimo per 7 dienas mite. Kartu su astrologijos mokslo plitimu septynių dienų savaitės samprata atkeliavo ir į antikinę Romos imperiją, kur 7 savaitės dienos įgavo Saulės, Mėnulio ir planetų vardus, kurios, savo ruožtu buvo pavadintos graikų bei romėnų dievų vardais.
Pagal analogiją su savaite Biblijoje buvo sureikšminti ir septintieji (šabo) metai, kuriais draudžiama dirbti žemę, ir ypač septintasis septynmetis, po kurio buvo švenčiami jubiliejiniai metai. Dar senovės žydai ginčijosi, ar jubiliejiniais laikytini 49-ieji metai, ar metai, einantys po 49 metų ciklo, t. y. 50-ieji. Bet kuriuo atveju ilgainiui įsigalėjo pastaroji jubiliejaus samprata. Jubiliejinių metų pradžia būdavo paskelbiama, pučiant avino ragą, nuo kurio ir pats jubiliejus gavo pavadinimą (hebrajų kalba jobel reiškia aviną).
Svarstoma ir indoeuropietiška šio žodžio kilmė, siejant žodį „jubiliejus“ (lotyniškai jubilaeus, bet Vulgatoje – iobeleus) su lotynišku žodžiu jubilo „džiūgauti, šūkauti“ – tokiu atveju hebrajiškas žodis jobel būtų skolinys iš indoeuropiečių kalbų. Savo ruožtu lotyniškasis jubilo „džiūgauti, šūkauti“ yra išvestinis iš žodžių juvo „džiuginti, pagelbėti“ ir jubeo „liepti, įsakyti, linkėti“. Šių žodžių giminaičiai lietuvių kalboje yra tokie žodžiai, kaip judėti, judinti, jaudintis, jausti (žr. Lelis J. Lotynų-lietuvių kalbų bendrybių žodynas, Vilnius, 2002, p. 130, 133).
Krikščionys jubiliejus susiejo visų pirma su 50 metų periodais, skaičiuojamais nuo Kristaus gimimo. Šie jubiliejai įgavo nuodėmių atleidimo metų prasmę ir katalikų yra švenčiami nuo 1300-ųjų metų, kai jubiliejinius metus paskelbė popiežius Bonifacijus VIII. Savo ruožtu 50-mečiai pradėti skaičiuoti ir nuo kai kurių kitų svarbių įvykių (pavyzdžiui, šventojo mirties). Nuo 1470 m. popiežiaus Pauliaus II sprendimu katalikiški jubiliejai švenčiami kas 25 metus, kad kiekviena karta turėtų galimybę dalyvauti jubiliejuje.
Svarbūs Lietuvos istorijos įvykiai
Daugiau informacijos »žymės: istorija, jubiliejai, visuomenė