Eilinio lietuvio akiračio formavimas: prieš 80 metų ir dabar

Palyginkime du didžiausius, įtakingiausius savo meto dienraščius - prieš 80 metų ir dabar. 1933-ųjų ir 2013-ųjų tos pačios dienos pirmieji puslapiai parodo, kas buvo svarbiausios naujienos tautininkų valdomos Lietuvos laikraščių redaktoriams ir skaitytojams, o kas kemšama į smegenis dabar.

Beje, "Lietuvos rytas" čia niekuo neišskirtinis - tas pats ir kituose laikraščiuose bei portaluose. Interneto portaluose užsienio naujienos irgi kažkur apačioje ar apie vidurį, kaip ir popierinėje spaudoje, o ir apskritai joms skirta mažiau dėmesio. Taip sakant, pajuskite skirtumą, kaip į pasaulį žiūri "uždara" ir "ksenofobiška" tautinė spauda, o kaip - vietiniams pletkams pirmenybę teikianti, bet neva "atvira pasauliui" ir "tolerantiška" spauda.

Kartą kolega Darius Alekna užsiminė, kodėl sovietmečiu Lietuvoje nebuvo jokios visuotinės istorijos tyrinėjimo tradicijos: sąjunginėms respublikoms nebuvo leidžiama lįsti ten, kur galima tik centrui. Negalima turėti savo požiūrio į pasaulio istoriją. Tokia situacija lieka iki šiol. Bet panašiai yra ir žiniasklaidoje.

Europos istorijos studentų praktika Paryžiuje

2013 m. sausio 23-30 d. Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto studentai, studijuojantys pagal Europos studijų programą, atliko muziejinę praktiką Paryžiuje, aplankė žymiausius Paryžiaus muziejus ir vietas. Ką jie pamatė?

Apie Europos studijų programą jau esu rašęs čia.