„Aktualioji istorija“: pirmosios 15 laidų

1. Kas yra „juodoji archeologija“? (I)

Alkas.lt: 2016 08 01
Init TV: 2016 09 24

Alko radijuje pradedama nauja laida „Aktualioji istorija“ bus skirta tiems istorijos siužetams, kurie aktualūs šiuolaikinei visuomenei – nuo istorijos ir kultūros paveldui neabejingų piliečių iki egzaminams besiruošiančių abiturientų. Laidą veda istorikas Tomas Baranauskas.
Pirmojoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje restauratorius, gidas ir buvęs muziejininkas bei kolekcininkas Saulius Poderis pasakoja, kas yra „juodoji archeologija“, kaip veikia juodieji archeologai ir svarsto, kodėl taip ilgai kova su jais buvo neefektyvi. Pašnekovas, kaip buvęs kolekcininkas, yra asmeniškai susidūręs su šiuo reiškiniu bei atsakingų institucijų abejingumu viešai vykstančiai prekybai archeologiniais radiniais.

2. Kas yra „juodoji archeologija“? (II)

Alkas.lt: 2016 08 02
Init TV: 2016 09 25

Antroji „Aktualiosios istorijos“ laida tęsia pirmojoje laidoje pradėtą „juodosios archeologijos“ temą. Laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas toliau kalbasi su laidos svečiu restauratoriumi ir buvusiu kolekcininku Sauliumi Poderiu apie „juodąją archeologiją“ ir prekybą praeitimi.
Pašnekovas pasakoja, kaip prekiaujama nelegaliai iškastais archeologiniais radiniais, kur yra jų rinka, pateikia informacijos apie šios prekybos mastus užsienio šalyse. Pašnekovas taip pat pasakoja apie liūdną savo, kaip buvusio kolekcininko, patirtį ir įspėja, kad, bandydami išpirkti ir grąžinti į Lietuvą į užsienį išvežtus ir ten viešai pardavinėjamus baltiškus radinius, rizikuotumėte tapti nusikaltėliu Lietuvoje.

3. Kaip išplito krikščionybė Europoje?
Alkas.lt: 2016 08 09
Init TV: 2016 10 01

„Aktualioji istorija“ pradeda moksleiviams aktualių laidų ciklą, kurio klausimus padiktavo istorijos egzaminų programa. Tai – istorijos pažinimo pagrindai, kuriuos verta žinoti ir kiekvienam sąmoningam Lietuvos piliečiui.
Su Alko radijo svečiu Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, studentams skirto vadovėlio „Vakarų Europos Vidurinių amžių istorijos paskaitos“ (2011) autoriumi Dariumi Alekna kalbamės apie krikščionybės pradžią, jos plitimą Romos imperijoje ir už jos ribų, visų pirma Europoje, germanų genčių tarpe, iki VIII amžiaus. Kaip tuo laikotarpiu kito pati krikščionybė, su kokiomis problemomis ji susidūrė? Ar ji tiktai plėtėsi, ar buvo ir vietų, iš kurių ji atsitraukė?
Laida veda istorikas Tomas Baranauskas.

4. Katalikų bažnyčios įtaka Europos gyvenimui ir kryžiaus žygių pradžia

Alkas.lt: 2016 08 11
Init TV: 2016 10 08

Laidoje „Aktualioji istorija“ – dar viena tema, kuri turėtų būti tiek istorijos besimokantiems moksleiviams, tiek ir plačiajai istorija besidominčiai visuomenei. Kokią įtaką Katalikų bažnyčia darė Vakarų Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui? Koks buvo bažnytinės administracijos vaidmuo valstybės struktūroje?
Kas pasikeitė po XI a. vidurio reformų? Ar Katalikų bažnyčiai būdingas išskirtinis karingumas? Kaip buvo ateita iki pirmojo kryžiaus žygio idėjos, kokie buvo šio žygio tikslai ir padariniai?
Į šiuos klausimus atsakymų ieško laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Darius Alekna.

5. Slavų christianizacija ir krikščionybės skilimas

Alkas.lt: 2016 08 12
Init TV: 2016 10 15

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame temų ciklą, padiktuotą istorijos egzaminų programos. Su laidos svečiu, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju Dariumi Alekna aptariame antrąjį krikščionybės plėtros etapą – slavų christanizaciją. Misionierių Kirilo ir Metodijaus dėka IX a. prie Europos liturginių kalbų, kuriomis iš esmės buvo pripažįstamos tik lotynų ir graikų kalbos, prisideda slavų kalba.
Krikščionybė pirmą kartą daro didelį šuolį už buvusių Romos imperijos ribų ir apima jau beveik visą Europą. Pagoniškos lieka tik baltų žemės ir labiausiai į šiaurę nutolę Europos pakraščiai. Kartu europinė krikščionybė 1054 m. skyla į dvi pagrindines šakas – katalikų ir stačiatikių bažnyčias. Ar skilimas buvo neišvengiamas? Kokios jo priežastys? Į šiuos klausimus ieškome atsakymo laidos metu.
Laida veda istorikas Tomas Baranauskas.

6. Ką apie istoriją gali papasakoti gidai?

Alkas.lt: 2016 08 31
Init TV: 2016 10 29

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininku Ričardu Garuoliu kalbamės apie tai, kokią reikšmę istorijos pripažinimui ir Lietuvos prisistatymui pasauliui turi gidai? Ar gidas – tai profesija? Kodėl tokios profesijos buvimą nori paneigti Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, proteguojantis nelegalius gidus? Ar galima laisvos rinkos kategorijomis vertinti tą poveikį, kurį daro neprofesionalūs ar tiesiog Lietuvos valstybės atžvilgiu priešiškai nusiteikę gidai? Ir kodėl tokie gidai, kaip Valerijus Ivanovas, vedantis ekskursiją prie televizijos bokšto ir pasakojantis savo versiją apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, rinkoje turėtų paklausą?
Laidos vedėjas – istorikas Tomas Baranauskas.

7. Kokią įtaką kryžiaus žygiai padarė Europai?

Alkas.lt: 2016 09 20
Init TV: 2016 11 05

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau kalbamės temomis, kurias padiktavo istorijos egzaminų programa, ir kurios turėtų būti aktualios ir abiturientams, ir visiems besidomintiems istorija.
Kokią įtaką pačiai Europai padarė jos organizuojami kryžiaus žygiai? Vakarų krikščionys pasikeitė. Kiek ir ko jie perėmė iš musulmonų ir ar tikrai iš musulmonų? Ar stiprėjo kryžiaus žygius skelbusios bažnyčios įtaka? O gal jos autoritetas smuko?
Apie tai ir kitus su kryžiaus žygius susijusius klausimus kalbamės su Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju Dariumi Alekna. Laidos vedėjas – Tomas Baranauskas.

8. Kas yra feodalizmas? Praeities atgyvena ar prarastas rojus?

Alkas.lt: 2016 09 27
Init TV: 2016 11 12

Laidos „Aktualioji istorija“ vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto istorikas medievistas Darius Alekna aiškinasi, kas yra feodalizmas. Šiandien ši ideologizuota sąvoka paprastai prisimenama, norint įvardyti kokią nors negerovę, o kas tai yra moksline prasme, egzistuoja bent dvi pagrindinės sampratos, akcentuojančios arba valdančiojo elito hierarchiją, arba valstiečių padėtį (marksistinė samprata).
Ir vis dėlto, Dariaus Aleknos manymu, jeigu liberalai daugiau žinotų apie feodalizmą, tikriausiai panorėtų į jį sugrįžti. Kodėl? Atsakymą išgirsite laidoje.

9. Luominė visuomenė – teorija ar realybė?

Alkas.lt: 2016 10 04
Init TV: 2016 11 19

Laida „Aktualioji istorija“ pristato viduramžių teoriją, pagal kurią visuomenė susideda iš trijų luomų – tų, kurie meldžiasi, kurie kariauja ir kurie dirba. Ar ši teorija taikliai aprašo visuomenę? Ar viduramžių luomai tikrai turėjo luomines privilegijas? O gal realias daugelio viduramžių žmonių pareigas ir privilegijas lėmė kiti dalykai, o ne priklausomybė luomui?
Į šiuos klausimus atsakymo ieško laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto istorikas dėstytojas Darius Alekna.

10. Kai miestai buvo maži…

Alkas.lt: 2016 10 11
Init TV: 2016 11 26

Laidoje „Aktualioji istorija“ aiškinamės, kas buvo ir kokiomis savybėmis pasižymėjo viduramžių miestai. Apskritai viduramžiai – miestų nuosmukio laikotarpis. Tik nuo maždaug 1000-ųjų metų miestai Vakarų Europoje pradeda atsigauti, o tą skatino ir jiems suteikiamos savivaldos teisės. Tačiau Antikos laikų dydį Europos miestai pasiekė tik XVIII amžiuje. Viduramžių Europos miestai dydžiu neprilygo ir to paties laikotarpio Azijos miestams. Tačiau šios nedidelės miestų bendruomenės sugebėjo pakovoti už savo teises ir tapti feodalinį susiskaldymą bandančių įveikti karalių sąjungininkais. Už tai jie buvo apdovanoti savivaldos teise.
Apie viduramžių miestų ypatybes laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su Lietuvos edukologijos universiteto istoriku Dariumi Alekna.

11. Ar vienuoliai tik meldėsi?

Alkas.lt: 2016 10 18
Init TV: 2016 12 03

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie viduramžių vienuolynus. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Darius Alekna aptaria vienuolynų vaidmenį to meto visuomenei. Pokalbyje išryškėjo keturios pagrindinės vienuolynų veiklos sritys – mokslo žinių saugojimas ir sklaida, ūkinės inovacijos, karinė veikla (vienuolių riterių ordinai) ir ligoninių steigimas bei išlaikymas.
Kai šiandien ligoninių slaugytojas vadiname „seselėmis“, naudojame tą terminiją, kuri atsirado dar ligonines prižiūrint vienuoliams bei vienuolėms…

12. Ko mokė viduramžių Europos universitetai?

Alkas.lt: 2016 11 08
Init TV: 2016 12 10

Vakarų Europos universitetai atsirado palyginti neseniai – XII amžiuje, kuomet kitos aukštojo tipo mokyklos kitose civilizacijose jau buvo žinomos daug šimtmečių. Ir vis dėlto būtent čia buvo sukurtas tas aukštojo mokslo modelis, kuris toliau sėkmingai vystėsi ir šiuo metu vyrauja pasaulyje.
Kas gi buvo pirmieji universitetai? Kaip ir ko juose buvo mokoma? Kaip šios institucijos žengė pirmuosius žingsnius ir pradėjo formuoti dar ir šiandien atpažįstamą savo veidą?
Šiuos klausimus laidoje „Aktualioji istorija“ nagrinėja laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir istorikas Darius Alekna.

13. Gotika – „barbarų“ architektūra?

Alkas.lt: 2016 11 15
Init TV: 2016 12 17

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta dar ir šiandien regimam viduramžių palikimui – architektūrai. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su Dariumi Alekna kalbasi apie gotikos ir romaninio stilių kilmę, skirtumus ir ilgą jų paralelinio gyvavimo laikotarpį. Kodėl ši architektūra pavadinta „romanine“ ir „gotikine“? Ką ji turi bendro su gotais ir Roma? Ar šie pavadinimai atspindi tikrovę, ar ankstesnių autorių tendencingo bei paniekinančio požiūrio pasekmė? Ar turime romaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje?
Darius Alekna laužo stereotipus, pareikšdamas, kad ir Lietuvoje XIV–XVI a. architektūroje galima išskirti gotikos bei romaninio stiliaus pastatus, nes tai – ne tiek architektūros raidos etapai, o greta vienas kito gyvavę stiliai.

14. Kaip europiečiai atrado naują pasaulį?

Alkas.lt: 2016 11 22
Init TV: 2016 10 24

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie Didžiųjų geografinių atradimų epochą ir jos ištakas.
Kokį vaidmenį jos pradžiai turėjo kryžiaus žygiai, kovos su islamo pasauliu ir legenda apie toli Rytuose esančią krikščionišką kunigo Jono karalystę? Kokie nuopelnai pasaulio pažinimui priklauso didiesiems viduramžių keliautojams Vilhelmui Rubrukui ir Markui Polui? Ką rado didieji naujųjų amžių atradėjai – Bartolomėjus Diasas, Kristupas Kolumbas, Vaskas da Gama ir Fernandas Magelanas? Kodėl kelio į Indiją paieškos „pagimdė“ dvi Indijas – Rytų ir Vakarų? Kaip portugalai ir ispanai pasidalijo visą pasaulį? Ar Amerikos atradimas 1492 m. buvo Viduramžių pabaigos ir Naujųjų amžių pradžios gairė?
Šiuos ir kitus klausimus aptaria laidos vedėjas Tomas Baranauskas bei Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas istorikas Darius Alekna.

15. „Aktualioji istorija“: Jordanas, gotai ir aisčiai


Alkas.lt: 2016 11 29
Init TV: 2016 12 31

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skiriama seniausiems mūsų protėvių aisčių tarptautiniams ryšiams – ryšiams su gotais. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su Jordano VI a. viduryje parašytos gotų istorijos lietuvišką leidimą rengiančiu Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoju istoriku Dariumi Alekna. Ką jam pavyko sužinoti apie gotus ir jų ryšius su aisčiais IV–VI a., rengiant išsamius Jordano veikalo komentarus?
Kokie buvo aisčių ryšiai su Hermanariko gotų karalyste (IV a. II pusė)? Kodėl Jordanas aisčius vadina taikiais žmonėmis? Kodėl Kasiodoras gotų karaliaus Italijoje Teodoriko vardu apie 523–524 rašė laišką aisčiams ir ko siekė aisčių pasiuntiniai? Ar tiesa, kad gotai į šiaurines Juodosios jūros pakrantes atkeliavo iš Vyslos žemupio? Kas jie tokie ir kada pasirodo istorijos šaltiniuose? Koks jų vaidmuo Europos istorijoje?
Šios ir kitos temos nagrinėjamos pokalbio Alko radijo studijoje metu.