Konservatorių prisipažinimas – „Mąstau, vadinasi vargas“

Plakatas iš TS-LKD reklaminio leidinio:
“Mąstau, vadinasi vargas”

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkiminis reklaminis leidinys „Žmonių istorijos“ jau patraukė visuomenės dėmesį. Pabrėžtinai bulvariniu stiliumi prisistatanti valdančioji partija čia nevengia išties šokiruojančių prisipažinimų: viršelyje brūkšniniu kodu užkodavo palinkėjimą savo rinkėjams „Duskit pavidolei“ (būtent tokia rašyba!), išreklamavo kremą „Ingrida“ su aliuzija į savo finansų ministrę Ingridą Šimonytę, pasigyrė, kad būdami Seime, pasirūpino sveiku maistu ir jau spėjo sušlamšti 2 tonas burokų, 1,7 tonos morkų bei daug kitų sodo ir daržo gėrybių. Žodžiu, matyt, rinkėjui reikia suprasti: tik leiskit mus prie lovio – mes sveikai maitinsimės! Visokių rinkiminių pažadų būna, bet kad kas nors žadėtų gerai prisivalgyti, dar neteko matyti. Matyt, sako tai, kas jiems iš tikrųjų svarbu.

Na, o pačius leidinyje pateiktus politikų pristatymus geriausiai apibendrino Virginijus Savukynas, pavadindamas juos „buitiniais politikais“. Kitaip sakant – grynas bulvaras, jokių idėjų ar iškilesnių savybių bei siekių. Viską vainikuoja leidinio puslapis skirtas reklaminei Andriaus Užkalnio eseistikai – šis veikėjas, simbolizuojantis Lietuvos viešosios erdvės dugną ir besididžiuojantis pelnytu „trolio“ titulu, pareiškia balsuosiąs už TS-LKD ir, žinoma, kitus taip daryti agituoja. Valdančiajai partijai, pasirodo, tinka net ir agitatorius-padugnė, svarbu, kad už juos!

Ir čia jums ne kokios samdytos viešųjų ryšių firmos išdaigos – leidinį redagavo pats iškilusis konservatorių politikas, filosofas ir klasikinės filologijos specialistas Mantas Adomėnas! Matyt dėl savo filologinio išsilavinimo patį nuoširdžiausią konservatorių prisipažinimą jis ir išreiškė lotyniškai parašytu plakatu.

Plakate vaizduojamas šiaip jau TS-LKD lyg ir nepriklausęs Albertas Enšteinas (gal maketuotojas netyčia supainiojo su kitu, kur kas mažiau pasiekusiu, fiziku Andriumi Kubiliumi?), o didelėmis auksinėmis raidėmis parašyta „Cogito ergo vae“. Išvertus iš lotynų kalbos tai reiškia „Mąstau, vadinasi vargas“. Taip savo mąstymo rezultatus reklamuoja patys kubilistai! Filologinį išsilavinimą turintis Mantas Adomėnas žino, ką rašo. Vargas visai Lietuvai iš tokio jų mąstymo.
Daugiau informacijos »

Olimpiniai medaliai iš praeities perspektyvos

Skaičiuojami praeities imperijų laimėti olimpiniai aukso medaliai. Pasaulinė lyderė - Mongolų imperija, iškovojusi net 102 aukso medalius:

1. Mongolų imperija (1279 m.) - 102
2. Romos imperija (250 m.) - 90
3. Kinijos (Hanų) imperija (220 m.) - 55
4. Britanijos imperija (1946 m.) - 55
5. Šventosios Romos imperija (įskaičiuojant kolonijas, 1550 m.) - 54
6. SSRS (1990 m.) - 47
7. Bizantijos imperija (550 m.) - 28
8. Austrija-Vengrija (1914 m.) - 19
9. Osmanų imperija (1683 m.) - 18
10. Arabų kalifatas (750 m.) - 13

(Šaltinis: Imperinis sportas: suskaičiuokime sąžiningai!)

Pridurkime: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė - 10 aukso medalių (Lietuva - 2, Baltarusija - 2, Ukraina - 6). Bet mums tikrai priklausytų bent keli Rusijos medaliai, nes dideli LDK plotai jai atiteko. Tad patikslinus metodologiją turbūt aplenktume Arabų kalifatą.

Lenkija su savo varganais 2 medaliais ne ką tepridėtų prie 10 LDK medalių, todėl siūlau tuo tarpu unijos neatkūrinėti. Neverta prasidėt. O tai dar Ukrainą sau pasiims, kaip tai buvo Žečpospolitos laikais, ir sakys, kad Lenkijos karūna pelnė 8 medalius, o LDK - 4...

Du pokalbiai istorinėmis temomis

Pastaruoju metu dalyvavau dviejuose pokalbiuose apie istoriją. Pirmasis - iš Alvydo Medalinsko tradiciškai organizuojamų diskusijų "Lietuvos žinių" redakcijoje serijos (esu jau dalyvavęs dviejose šio ciklo diskusijose - apie Vytauto karūną ir nykstančias mūsų pilis). Šį kartą pokalbis vyko apie Mėlynųjų Vandenų mūšio 650 metų jubiliejų - tema, kuria ir pats neseniai buvau parašęs straipsnį "Veidui" (Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų). Šį kartą apie Mėlynuosius Vandenis kalbėjo ir Romas Batūra - didžiausias šio mūšio specialistas, galima sakyti, klasikas, dar 1975 m. išleidęs nemaža dalimi šiam mūšiui skirtą studiją "Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą. Nuo Batu antplūdžio iki mūšio prie Mėlynųjų Vandenų", o taip pat šiemetinės tarptautinės mokslinės konferencijos, surengtos Vytauto Didžiojo universitete ir skirtos Mėlynųjų Vandenų mūšiui, organizatorius Zigmantas Kiaupa. Šio pokalbio pagrindu gimė toks tekstas:

 Ar gebame paminėti istorines datas?

Antrasis pokalbis mane užklupo visai netikėtai - tiesiog penktadienį paskambino Ričardas Čekutis ir pasiūlė pasikalbėti bandymų susigrąžinti seniai užmirštas istorines skolas tema. Taip telefonu ir pasikalbėjome. Kitą dieną (t.y. praėjusį šeštadienį) "Respublika" jau publikavo pagal šį pokalbį parengtą tekstą - visai linksmai išėjo:

Perspektyvos išsireikalauti istorines skolas

Taigi, istorinės datos ir istorinės skolos - viskas apie istoriją. Malonaus skaitymo!