Plagiatas

Prieš kurį laiką, gražiu laišku paskatintas paties plagiatoriaus, šiame tinklaraštyje pradėjau plagiato temą - rašiau apie plagiatą vienintelėje Alfredo Bumblausko knygoje. Šis siužetas susilaukė tam tikro žiniasklaidos dėmesio. Paskutinis A. Bumblausko akcentas, atsakant į laikraščio "15 min" klausimą, buvo toks:

Paklaustas, ar ketina garbę ginti teisme, istorikas patvirtino: „Taip, kreipsiuosi. Reikalausiu, kad teismas konstatuotų, jog tai yra šmeižtas, ir taškas.“

Taigi, buvo patvirtinti ketinimai, išdėstyti ir nusipelniusio plagiatoriaus laiške man. Iš tiesų tema šiame tinklaraštyje liko neužbaigta, nes liko neaprašytas žadėtasis teismo procesas. Šiandien, praėjus jau daugiau kaip 4 mėnesiams nuo A. Bumblausko grasinimų teismu, galima konstatuoti, kad, kaip ir galima buvo tikėtis, teismo procesas taip ir neprasidėjo. Iš tiesų A. Bumblauskas - geresnis aktorius, nei istorikas. Tačiau ieškančiojo teisybės teismuose vaidmuo jau suvaidintas, o pats teismas juk nereikalingas. Štai čia ir taškas.

Beje, dar birželio 15 d. LNK televizijos laida "Kakadu" apie šią istoriją transliavo siužetą "Istorikų mūšis", kuriame A. Bumblauskas į klausimą, ar ketina kreiptis į teismą, atsakė jau visai kitaip nei laikraščiui "15 min":

Nu svarstysim... Nu, matot, ką čia dabar gali pasakyt, paprastai tada tokiais atvejais reklamą tik darai...

Taigi, reklamos A. Bumblauskas nei sau, nei man, regis, daugiau nebedarys. Net savotiškai gaila - kai kurie liudininkai jau buvo patys pradėję siūlytis... Nors veikti tikrai turiu ką. Ir, galų gale, nesijaučiu patekęs į labai unikalią situaciją. Antai vienas buvęs VDU studentas Andrius Šturas savo tinklaraštyje aprašo, kaip, jam parašius bakalaurinį darbą iš Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės istorijos, buvęs formalus jo vadovas Linas Saldukas ir recenzentė Kristina Ūsaitė staiga sužibėjo moksliniais darbais būtent šioje srityje...

Kaip sakydavo A. Bumblauskas, dėstytojas studentą turi išnaudoti. Studentui nuo to - tik į naudą... Dirba ir mokosi. Tiesa, yra tas BK straipsnis, kurio išnaudojantiems pedagoginiais tikslais nederėtų užmiršti...

191 straipsnis. Autorystės pasisavinimas

1. Tas, kas savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio ar jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.