Nauji fašizmo pavidalai

Visokie kovotojai su fašizmu (tie iš jų, kurie tiki savo deklaruojamos veiklos prasmingumu, t. y. nuoširdžiai baiminasi, kad nekovojant istorija gali pasikartoti) nesuvokia pagrindinio istorijos pasikartojimo dėsnio: istorija kartojasi ne kaip tiksli kopija, o kaip modifikacija, todėl jei fašizmas ir atgims, tai kitokiu pavidalu, ir labiau tikėtina, kad naujieji fašistai vadinsis Antifa, tolerantiškuoju jaunimu ar panašiai, o ne fašistais.

Šios mintys kyla stebint tokius reiškinius, kaip operatyvus susidorojimas su istoriku, kuriam be teisės į apeliaciją „prisiuvama“ persekiotojams rankas atrišanti nuomonė (Petro Stankero atvejis), ar akivaizdus polinkis į cenzūrą, bandant apriboti neįtinkančių interneto tinklaraštininkų galimybę skleisti savo mintis (Blogerio Zeppelinus atvejis).

Juk kaip tik paminėtais pavadinimais besidangstančių veikėjų ir minties policininkų rašiniuose atgimsta ir yra propaguojamos tokios idėjos, kaipo „žmogumi“ tampama politinio sprendimo dėka, nes DNR parametrai patys savaime, be palankios politinės valios, „žmogaus“ statuso niekam neužtikrina“ (Nida Vasiliauskaitė). Fašizmo istorijos pasikartojimui daug nereikia: tik suteikti tokiems „viešiesiems intelektualams“ valdžią. Pradžioje buvo žodis...