Trečioji diena Podolėje ir išvyka į Chotiną
Mes jau pradėjome trečiąją dieną Podolėje, kai ryte dėl filmavimo antrą kartą apsilankėme Podolės Kameneco pilyje. Tačiau tą dieną turėjome numatę aplankyti ir daugiau objektų. Mus lydėjo mūsų globėjas Igoris Danilovas. Pirmiausia nuvykome į Chotiną, kuris Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais buvo Moldavijos pilis pasienyje su Lietuva. Čia mūsų protėviai ne kartą kariavo.
Grįždami užsukome į Žvanecą, menantį Vakarų Podolės praradimo laikus (1430 m.) ir galiausiai nuvykome į seniausią šio krašto centrą, buvusį iki Karijotaičių atvykimo, - Bakotą. Šiandien Bakota yra užlieta Dniestro upės užtvankos vandenų, išliko tik aukštame Dniestro slėnio skardyje iškaltas olų vienuolynas (tiesa dalis jo nugriuvo). Prie Bakotos vienuolyno budėjo buvęs nuskendusios Bakotos gyventojas Tarasas Horbniakas, iš nostalgijos savo sunaikintai gimtinei parašęs kraštotyrinę apybraižą "Senoji Bakota" (Давня Бакота, Кам'янець-Подiльский, 2009). Iš jo rankų nusipirkau šios knygos ekzempliorių. Apžiūrėjus jį, dauguma bendrakeleivių susigundė vieno vietinio "naujojo ukrainiečio" pasiūlymu paplaukioti jo privačiu povandeniniu laivu, kuris kaip tik, mums atvykus, su triukšminga kompanija atplaukė į netoliese esančią prieplauką. Tad planai tą dieną aplankyti daugiau lietuviškojo paveldo objektų žlugo.
Kadangi laivas plaukė nuo Bakotoje buvusios prieplaukos į Bagovicę netoli Podolės Kameneco, aš ir Igoris Danilovas prisijungėme prie Zenono Anušausko, kuris turėjo nuvairuoti ten autobusiuką. Buvo progos padiskutuoti su Igoriu Podolės istorijos klausimais, o taip pat pasigėrėti įspūdingu Kitaigorodo slėniu, kurį parodė Igoris. "Kitai" yra rusiškas Kinijos pavadinimas, nors kilęs iš senoviško žodžio "kitai", reiškusio sieną (Kinija suvokta kaip "šalis už (Didžiosios kinų) sienos"). Šiuo atveju vietovės pavadinimas kilęs nuo čia stovėjusios medinės pilaitės, tačiau vietinė valdžia, neseniai priimdama Kinijos delegaciją, šią vietą jai rodė kaip Ukrainos ir Kinijos ryšių liudininkę ir net pastatė kelio ženklą, kuriame Kitajgorodo pavadinimą užrašė kiniškais hieroglifais... Tačiau Saulius Novikas, drauge su dauguma kelionės dalyvių, plaukė vietos magnato laivu ir Kitaigorode nesilankė. Ką tik aprašytos dienos vaizdus žiūrėkite devintojoje ekspedicijos į Ukrainą motyvais sukurtoje Init televizijos laidoje.
Grįždami užsukome į Žvanecą, menantį Vakarų Podolės praradimo laikus (1430 m.) ir galiausiai nuvykome į seniausią šio krašto centrą, buvusį iki Karijotaičių atvykimo, - Bakotą. Šiandien Bakota yra užlieta Dniestro upės užtvankos vandenų, išliko tik aukštame Dniestro slėnio skardyje iškaltas olų vienuolynas (tiesa dalis jo nugriuvo). Prie Bakotos vienuolyno budėjo buvęs nuskendusios Bakotos gyventojas Tarasas Horbniakas, iš nostalgijos savo sunaikintai gimtinei parašęs kraštotyrinę apybraižą "Senoji Bakota" (Давня Бакота, Кам'янець-Подiльский, 2009). Iš jo rankų nusipirkau šios knygos ekzempliorių. Apžiūrėjus jį, dauguma bendrakeleivių susigundė vieno vietinio "naujojo ukrainiečio" pasiūlymu paplaukioti jo privačiu povandeniniu laivu, kuris kaip tik, mums atvykus, su triukšminga kompanija atplaukė į netoliese esančią prieplauką. Tad planai tą dieną aplankyti daugiau lietuviškojo paveldo objektų žlugo.
Kadangi laivas plaukė nuo Bakotoje buvusios prieplaukos į Bagovicę netoli Podolės Kameneco, aš ir Igoris Danilovas prisijungėme prie Zenono Anušausko, kuris turėjo nuvairuoti ten autobusiuką. Buvo progos padiskutuoti su Igoriu Podolės istorijos klausimais, o taip pat pasigėrėti įspūdingu Kitaigorodo slėniu, kurį parodė Igoris. "Kitai" yra rusiškas Kinijos pavadinimas, nors kilęs iš senoviško žodžio "kitai", reiškusio sieną (Kinija suvokta kaip "šalis už (Didžiosios kinų) sienos"). Šiuo atveju vietovės pavadinimas kilęs nuo čia stovėjusios medinės pilaitės, tačiau vietinė valdžia, neseniai priimdama Kinijos delegaciją, šią vietą jai rodė kaip Ukrainos ir Kinijos ryšių liudininkę ir net pastatė kelio ženklą, kuriame Kitajgorodo pavadinimą užrašė kiniškais hieroglifais... Tačiau Saulius Novikas, drauge su dauguma kelionės dalyvių, plaukė vietos magnato laivu ir Kitaigorode nesilankė. Ką tik aprašytos dienos vaizdus žiūrėkite devintojoje ekspedicijos į Ukrainą motyvais sukurtoje Init televizijos laidoje.
Ankstesnės ciklo „Žygis link LDK paveldo Ukrainoje“ laidos:
- 1 dalis. Lucko pilis
- 2 dalis. Volynės Vladimiras, Zimno vienuolynas, Belzo piliavietė
- 3 dalis. Olyka ir Klevanė
- 4 dalis. Ostrogo pilis, Mežyričo vienuolynas ir Novomalyno pilies griuvėsiai
- 5 dalis. Olesko ir Kremeneco pilys
- 6 dalis. Dubno, Višnioveco ir Zbaražo pilys
- 7 dalis. Červonogrado ir Podolės Skalos pilys
- 8 dalis. Podolės Kameneco pilis
žymės: Bakota, Chotinas, istorija, kultūros paveldas, LDK, Podolė, Ukraina, Žvanecas
0 Komentarai (-ų):
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis