Pirma diena Podolėje - įspūdingasis Červonogrado slėnis

Kelionę iš Volynės į Podolę užbaigėme vėlai naktį, apgraibomis nusileidę į gilų uolėtą tarpeklį, kuriame nakties tamsoje girdėjome didžiausio Ukrainos krioklio ošimą ir žinojome, kad netoliese turi būti Červonogrado pilis. Ją išvydome tik ryte. Taip prasidėjo penktoji mūsų kelionės po Ukrainą diena ir pirmoji diena Podolėje. 

Pilis čia stovėjo jau Vytauto laikais, tiesa, tuo metu ji atrodė kitaip, nei iki mūsų dienų išlikę didingi dviejų bokštų griuvėsiai. Tačiau įspūdingiausia buvo šios vietos gamta - ko gero gražiausia per visą kelionę matyta Ukrainos vieta. Aplinkui mus supo raudonos spalvos uolos. Rausvą atspalvį turėjo ir lauko keliukas, ir iš šių uolienų pastatyta pilis. Todėl ji ir vadinasi Červonogradu, kas išvertus į lietuvių kalbą būtų Raudonpilis. Dabar Červonogradas - pastoviai negyvenamas miestas, kuriame kadaise virusį gyvenimą mena tik šen bei ten stūksantys griuvėsiai. Šiuo metu jame veikia tik pionierių stovykla.

Po Červonogrado mūsų kelias vedė į Podolės žemės sostinę - Podolės Kamenecą. Pakeliui dar aplankėme Podolės Skalos griuvėsius. O prieš tai, ką išvydome Podolės Kamenece, nublanko ir Lucko pilis. Tačiau Kamenecui bus skirta atskira laida, o dabar pakeliaukime po Červonogradą ir Podolės Skalą. Apie tai - septintoji Init televizijos laida.

Ankstesnės ciklo „Žygis link LDK paveldo Ukrainoje“ laidos:

• 1 dalis. Lucko pilis
• 2 dalis. Volynės Vladimiras, Zimno vienuolynas, Belzo piliavietė 
• 3 dalis. Olyka ir Klevanė
• 4 dalis. Ostrogo pilis, Mežyričo vienuolynas ir Novomalyno pilies griuvėsiai
• 5 dalis. Olesko ir Kremeneco pilys 
• 6 dalis. Dubno, Višnioveco ir Zbaražo pilys