Pernai Init televizija rodė dvylikos laidų ciklą iš kelionės po Lietuvos pilis Ukrainoje. Surengtos istorinės ekspedicijos metu buvo aplankytos Volynės ir Podolės žemės, pasiekta Juodoji jūra bei Kijevas. Visur matėme įspūdingų Lietuvos praeities paminklų, menančių įvykius, mums žinomus iš Lietuvos istorijos vadovėlių. Šiemet liepos 23–31 d. rengiamos antrosios kelionės metu ketinama daugiau dėmesio skirti Kijevui ir iš jo pasiekiamoms sritims. Vienas didžiausių viduramžių Europos miestų Kijevas Lietuvos kunigaikščių valdžioje buvo nuo 1322 iki 1569 m.
Iš Kijevo ketinama išvykti ir į Černigovą, Liubečą, Severų Novgorodą ir Putivlį – Lietuvos valdytos Severų žemės centrus, kurių Lietuva neteko 1500 m. Jie klestėjo Kijevo Rusios laikais, bet su jais glaudžiai susiję ir Lietuvos kunigaikščių Kaributo Algirdaičio, Teodoro Liubartaičio bei Švitrigailos likimai. Juk būtent Severų Novgorode 1382 m. prieš Kęstutį maištą pakėlęs Jogailos brolis Kaributas davė ženklą perversmui, kuris baigėsi Jogailos revanšu ir Kęstučio suėmimu bei nužudymu Krėvos pilyje. Būtent šias žemes valdydamas Švitrigaila sulaukė savo valandos, kai, po Vytauto mirties, 1430 m. sugebėjo užimti Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą.
Severų žemė mena ir Lietuvos valstybės pradžią siekiančius įvykius. 1185 m. Severų Novgorodo kunigaikštis Igoris Sviatoslavičius surengė nesėkmingą žygį prieš polovcus, kuris buvo apdainuotas žymiausioje senosios Rusios poemoje „Sakmė apie Igorio žygį“. Severų Novgorode šiuo metu įkurtas net „Sakmės apie Igorio žygį“ muziejus. Šiame kūrinyje pateikiamas panoraminis to meto Rusios vaizdas, iš kurio matyti, kad Polocko kunigaikštystę jau sutriuškino ką tik prasidėję kylančios Lietuvos karo žygiai. Netrukus jie pasieks ir Severų žemę: 1220 m. lietuviai surengs pirmąjį antpuolį į Černigovo valsčių. Tiesa, prie Lietuvos Severų žemė bus prijungta tik po beveik pusantro šimtmečio.
Init televizijos istorinė ekspedicija ieškos ir lemtingų Lietuvos mūšių vietų. 1362 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas laimėjo šiai Europos daliai lemtingą mūšį prieš totorius prie Mėlynųjų Vandenų. Šio mūšio 650 metų jubiliejų Ukrainoje ruošiamasi minėti kitais metais, o mūšio vieta siejama su Targovica, kuri Lietuvos bei Lenkijos istorijoje žymi ir kitu įvykiu: 1792 m. sudaryta prorusiška Targovicos konfederacija, priartinusia Abiejų Tautų Respublikos galą.
Taip pat planuojama nuvykti iki Vorsklos upės, kur 1399 m. Vytautas patyrė savo skaudžiausią pralaimėjimą kovoje su totoriais. Prie šios upės įsikūręs Poltavos miestas mena ne tik Vytauto laikus, bet ir 1709 m. įvykusį Poltavos mūšį tarp Rusijos ir Švedijos, kuris turėjo lemtingų pasekmių Lenkijos ir Lietuvos valstybės likimui.
Init televizija norinčius kviečia keliauti kartu, nes dar yra laisvų vietų. Reikės susimokėti tik už neišvengiamas kelionės išlaidas – kurą, maistą, nakvynę. Jei norite savo akimis, o ne tik televizijos ekrane pamatyti Lietuvos paveldą Ukrainoje,
skambinkite telefonu 861276515 (Saulius Novikas) ir tapkite istorinės ekspedicijos dalyviu!žymės: istorija, Kijevas, LDK, Mėlynieji Vandenys, Severų žemė, Ukraina, Vorskla
