„Aktualioji istorija“: Žemaitija prieš 800 metų

Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais ir padarė tai ne atsitiktinai. Šiemet sukanka 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos paminėjimo 1219 metų Lietuvos ir Volynės kunigaikščių taikos sutartyje. Kaip tik apie Žemaitiją prieš 800 metų ir pakalbėsime ta proga. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Iš tikrųjų galima būtų sakyti, kad 1219 metai – tai pirmoji tikrai paliudyta Žemaitijos istorijos data, bet mes turim ir žymiai ankstesnę datą. Štai Žemaitijoje (kaip mes dabar ją suprantame), Skuodo rajone, yra Apuolės kaimas ir piliakalnis. Apuolė pirmą kartą paminėta 853 ar 854 metais, tai yra dar IX amžiuje. Kodėl mes negalėtume nuo šios datos pradėti Žemaitijos istorijos?

Klausykitės pokalbio apie tai, kas buvo Žemaitija prieš 800 metų…

Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas

Medalis, skirtas Saulės-Šiaulių mūšio 770-čiui atminti. Autorius skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas

Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu mūšiai primena mums daugiau kaip 200 metų trukusį karą prieš kryžiuočius ir kalavijuočius, kurių neįveikus nebūtų ir Lietuvos.

Kuo gi ypatingi šie mūšiai viso karo kontekste? Žalgirio mūšis yra didžiausias ir lemiamas mūšis lietuvių kare su kryžiuočiais, nulėmęs viso karo baigtį. Tuo tarpu Šiaulių (Saulės) mūšis – pirmoji didelė Lietuvos pergalė, pradėjusi ilgą kelią į Žalgirį. Tiesa, pagal savo mastą viso karo kontekste jis nusileistų ne tik Žalgiriui, bet ir nepelnytai primirštai Durbei bei istorinėje atmintyje reikšmingesnės vietos nerandančiam Aizkrauklės mūšiui, kuris geriausiu atveju suvokiamas kaip vienas iš žymesnių eilinių mūšių. Ką gi, istorinė atmintis nemėgsta būti perkrauta. Todėl pirmoji pergalė visada išsiskiria jau vien savo pirmumu. Ji tampa tarsi visų vėlesnių pergalių precedentu.
Daugiau informacijos »

Istorinė užmarštis ir atmintis

Lietuvoje istorinės datos tai iškilmingai paminimos, tai palaimingai užmirštamos. Bene skandalingiausias antrojo Lietuvos miesto Kauno atvejis - užuot paminėjusi garbingą Kauno 650 metų jubiliejų, miesto savivaldybė jį tiesiog... užmiršo. Apie tai šios dienos "Lietuvos žiniose" (Kodėl Kaunas pamiršo savo jubiliejų).

Ne visi seka blogu Kauno pavyzdžiu, yra ir visai priešingų pavyzdžių, nors šiemet 700 metų sulaukusių Šalčininkų atvejis panašus (apie tai rašiau "Veide" - "Jubiliejus švenčiantys miestai – tarp istorinės atminties ir užmaršties", tiesa, elektroninėje straipsnio versijoje mano autorystė nenurodyta).

Tačiau Šalčininkų jubiliejų pasistengė deramai paminėti bent lietuviškoji bendruomenė (Šalčininkų 700-metis minėtas lietuviškai). Šiam minėjimui, kurį surengti pats ir paskatinau, parašiau nedidelį straipsnį apie pirmojo Šalčininkų paminėjimo istorinį kontekstą (Šalčininkų istorijos pradžia – laisvės kovos).

Kita problema - vis dar nepakankamai įsisąmoninta Durbės mūšio reikšmė. Vakar, Durbės mūšio dieną, dalyvavau nedideliame šio mūšio minėjime spėjamame mūšio vado Almino valdų centre - Skaudvilėje, prie Karšuvos (Ivangėnų) piliakalnio (Durbės mūšis paminėtas Karšuvoje).

Didžiųjų mūšių jubiliejai: Durbė ir Žalgiris

Taigi, sulaukėme Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių. Bent jau Žalgiriui žiniasklaida skiria nemažai dėmesio. Nurodysiu tik savo interviu, nors kiekvienas susiras ir daugiau medžiagos:

• Vakarykštė Žinių radijo laida "Prie pietų stalo", skirta Žalgirio mūšiui;
• Interviu "Lietuvos žinioms": Mūšis, pakeitęs Europos istoriją (kopija - Alfa.lt);
• Trumpas interviu "Balsui": Žalgirio mūšyje sprendėsi Lietuvos valstybės likimas (šiuos klausimus, kaip supratau, išprovokavo Nikžentaičio ir Staliūno pasisakymai).

Tuo tarpu Durbės mūšis buvo minimas kukliau. Ta proga išleistas Ingos Baranauskienės romaną buvo galima įsigyti renginiuose Kaupose (prie Tverų), Durbėje, Kaune ir Vilniuje, o dabar jau pasirodė ir knygynuose, įskaitant internetinius Patogupirkti.lt, Leidyklos "Žara" knygynėlyje ir kitur.

Į Durbę per Barstyčius, Apuolę, Embutę keliavome liepos 10 d. su Draugijos "Pilis" ekskursija. Kitą dieną dar lankėmės Liepojos muziejuje, kur saugomi Durbės mūšio lauke rasti radiniai. Kelionės nuotraukų į "Picasa" albumą įdėjo Saulius Maskeliūnas.

Į šią kelionę vyko ir "Init" televizijos operatorius Saulius Novikas, kuris grįžęs paruošė antrąją TV laidos "Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai" dalį.

Durbės mūšio 750 metų jubiliejui artėjant

Vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių - Durbės mūšis - jo 750 metų jubiliejaus proga lieka beveik visai užmirštas. Ypač valstybės mastu. Nors Latvijoje, Durbėje, liepos 10 d. organizuojami šventiniai renginiai, Lietuvoje valstybiniu mastu kalbama tik apie Žalgirio mūšio jubiliejų, tarsi šie du didieji mūšiai nebūtų to paties karo kertiniai įvykiai. Netgi to mūšio renginiams numatytas šeštadienis Lietuvoje paskelbtas darbo diena. Ta proga kreipiausi į Seimo narį Gintarą Songailą, kuris pasisiūlė išplatinti pareiškimą pagal mano parengtą projektą.  Šiandien su pareiškimo esmę iškraipančia antrašte informaciją paskelbė ir BNS. Pareiškimą pasirašė 12 Seimo narių.

Apie Durbės mūšio renginius internete vis dar nėra beveik jokios informacijos. Tik juose dalyvauti ketinantys žemaičiai sukūrė Durbės jubiliejui skirtą „Facebook“ grupę. Informaciją apie liepos 9 d. (konferencija) ir liepos 10 d. (senovės kovos, muzika, paminklo atidengimas ir kt.) Durbėje vyksiančius renginius paskelbiau Istorija.net kalendoriuje (informacija gauta iš Durbės kultūros namų).

Kaip Draugijos „Pilis“ Valdybos pirmininkas dar atkreipiu dėmesį, kad Draugija organizuoja Durbės  mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimą liepos 13 d. 18-20 val. Vilniuje, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio 13), ir ekskursiją į Durbę liepos 10-11 d.

Seimo narių Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos pranešimas: Dėl sąlygų Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimui sudarymo 2010 m. birželio 10 d. pranešimas VIR 2010 m. birželio 8 d. Seimo nariai priėmė pareiškimą „Dėl sąlygų Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimui sudarymo“. Šių metų liepos 13 dieną sukanka 750 metų nuo antrojo pagal reikšmingumą mūšio Lietuvos istorijoje – Durbės mūšio (1260). Šio mūšio metu žemaičiai, kartu su į jų pusę perėjusiais kuršiais, sumušė jungtinę visų Vokiečių ordino šakų kariuomenę. Tiesioginė mūšio pasekmė yra pietinių Kuršo žemių – dabartinių Kretingos, Skuodo, Plungės, Rietavo, Telšių, Mažeikių rajonų įsijungimas į Lietuvos valstybės sudėtį, o taip pat Didysis prūsų sukilimas, iki pagrindų sukrėtęs Vokiečių ordino valdžią Pabaltijyje. Deja, šis iškilus jubiliejus šiemet liko užgožtas nors ir kuklių Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus minėjimo renginių. Abu šie mūšiai yra svarbiausi to paties karo mūšiai, ir tik jų abiejų minėjimas leidžia suprasti net ketvirtadalį tūkstantmetės Lietuvos istorijos trukusį karą dėl laisvės ir išlikimo. Nepaisant to, kad valstybės institucijos faktiškai neprisideda prie Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimo, tiek Lietuvos, tiek Latvijos visuomenės iniciatyva numatomi šio mūšio jubiliejiniai renginiai šių metų liepos 10 d. Durbėje (Latvija). Tą dieną planuojamas žygis iš visų Žemaitijos regiono miestų į Durbę, kurioje vyks šventiniai renginiai (liaudiška mugė prie bažnyčios, kurioje ketina dalyvauti folkloro ansambliai iš Latvijos ir Žemaitijos, bažnytinės vargonų muzikos koncertas, senųjų kovų demonstravimas ir kt.). Durbės mūšio minėjimui pasirinktas artimiausias jubiliejui šeštadienis, nes liepos 13-oji yra darbo diena. Deja, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1669 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2010 metais“ poilsio diena iš šių metų liepos 10 d. yra perkelta į liepos 5 d. Šitoks nutarimas labai apsunkina ir sumenkina ir taip vien tik visuomenės entuziazmu grįstą vieno iškiliausių Lietuvos istorijos įvykio – Durbės mūšio – 750 metų jubiliejaus minėjimą. Lietuvos valstybė turi skatinti prasmingas pilietines iniciatyvas, ypač nukreiptas į Lietuvos istorijos įprasminimą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis. Lietuvą ir Latviją vienijančiam Durbės mūšio minėjimui neturėtų būti sudaromos dirbtinės kliūtys. Todėl nutarimas perkelti darbo dieną į liepos 10 d., artimiausią Durbės mūšio jubiliejui šeštadienį, turėtų būti kiek galima greičiau atšauktas, kad netrukdytų ruoštis Durbės mūšio jubiliejui ir dalyvauti jo renginiuose. Būtų dar geriau, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė nors ir kiek pavėluotai, bet ir pati bent dabar skirtų deramą valstybinį dėmesį istorinio Durbės mūšio minėjimui, panaudotų šią sukaktį tarpvalstybinio bendradarbiavimo su Latvija stiprinimui. Be to, šlovingos mūsų tautos istorijos prisiminimas kelia tautos ūpą, padeda išgyventi sunkmečius. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Gintaras Songaila, Algis Kazulėnas, Evaldas Jurkevičius, Arimantas Dumčius, Vida Marija Čigriejienė, Julius Dautartas, Kazimieras Uoka, Rytas Kupčinskas, Petras Luomanas, Arvydas Anušauskas, Pranas Žeimys, Vaidotas Bacevičius lrs.lt

Durbės mūšis – primiršta šlovės diena

Inga primena reikšmingą, bet dažniausiai užmirštamą šios dienos (liepos 13-osios) sukaktį - Durbės mūšį, kurio 750 metų jubiliejų švęsime kitais metais. Kuo šis mūšis reikšmingas, kokiomis aplinkybėmis jis įvyko ir ką lėmė, skaitykite:

I.Baranauskienė. Durbės mūšis – primiršta šlovės diena

(Taip pat apie tą patį interviu forma: Nacionalinė vertybė - Durbės mūšis)