Didžiųjų mūšių jubiliejai: Durbė ir Žalgiris
Taigi, sulaukėme Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių. Bent jau Žalgiriui žiniasklaida skiria nemažai dėmesio. Nurodysiu tik savo interviu, nors kiekvienas susiras ir daugiau medžiagos:
- Vakarykštė Žinių radijo laida "Prie pietų stalo", skirta Žalgirio mūšiui;
- Interviu "Lietuvos žinioms": Mūšis, pakeitęs Europos istoriją (kopija - Alfa.lt);
- Trumpas interviu "Balsui": Žalgirio mūšyje sprendėsi Lietuvos valstybės likimas (šiuos klausimus, kaip supratau, išprovokavo Nikžentaičio ir Staliūno pasisakymai).
Tuo tarpu Durbės mūšis buvo minimas kukliau. Ta proga išleistas Ingos Baranauskienės romaną buvo galima įsigyti renginiuose Kaupose (prie Tverų), Durbėje, Kaune ir Vilniuje, o dabar jau pasirodė ir knygynuose, įskaitant internetinius Patogupirkti.lt, Leidyklos "Žara" knygynėlyje ir kitur.
Į Durbę per Barstyčius, Apuolę, Embutę keliavome liepos 10 d. su Draugijos "Pilis" ekskursija. Kitą dieną dar lankėmės Liepojos muziejuje, kur saugomi Durbės mūšio lauke rasti radiniai. Kelionės nuotraukų į "Picasa" albumą įdėjo Saulius Maskeliūnas.
Į šią kelionę vyko ir "Init" televizijos operatorius Saulius Novikas, kuris grįžęs paruošė antrąją TV laidos "Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai" dalį.
žymės: Durbės mūšis, istorija, kultūros paveldas, kuršiai, Mindaugas, Žalgiris, žemaičiai
pranešimą parašė Tomas Baranauskas Ties
ketvirtadienis, liepos 15, 2010
4 Komentarai (-ų):
Kaip tik sukau galvą kur čia pamatyti Liepojos muziejaus saugomus radinius (ypač norėjosi pamatti šalmą), dėkui už fotografijas.
Dar liko tik Prano Griušio paveikslą "Durbės mūšis" internete kur atrast - nes, nors jau pristatytas visuomenei, bet matyt muziejus neprisivertė ivenos kitos nuotraukos (nekalbu apie tą visur "vaikščiojantį" fragmentą) parodyt.
Perskaičiau, perklausiau. Galutinai supratau, kad jūs, Tomai Baranauskai, esate viso labo propagandistas - kai Ginas Dabašinskas labiau prispaudė kad Vytautas buvo šunsnukis, nes gi atidavė žemaičius, jūs, Tomai, nieko negalėjote išstatyti prieš, o tik ėmėte kartotis: "o patiems žemaičiams tuo metu buvo aišku kokie Vytauto tikslai" - oho! Šaltinį prašom, kur buvo aišku, kad pirmą kartą atiduodamas žemaičius, patys žemaičiai žinojo, kad jiems visas aišku. "Na, matyt, visgi buvo aišku" - vėl rėžiate jūs. O kur argumentai? Tik nereikia sekti pasakų, kad Vytautas 1384 žinojo iš anksto, kaip viskas baigsis 1412.
Žemaičių problema buvo ta, jog nenorėdami priklausyti ordinui, jie neturėjo kitos išeities tik paklusti Vytautui, tikėdamiesi, kad jis juos kada nors išvaduos
Antanai, prašom faktus, kur parašyta, kad žemaičiai "tikėjosi" dar 1384 metais.
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis