A. Bumblauskas save garsina

Savo savotiškus knygų rašymo metodus populiarinantis Alfredas Bumblauskas laikraščiui „15 min“ dar kartą pareiškė, kad kaltinimus dėl plagijavimo bandys paneigti teisme. Anot jo, „istorija tiesiog yra ir ji negali būti „nukopijuota“ ar „nusirašyta“, ji gali būti tik skirtingai interpretuojama“. Suprask, jei veikalas apie istoriją, jis iš principo negali būti plagiatas. 

Dar viena originali mintis skamba šitaip: „Sakykit, o ką aš cituoju? Nieko aš necituoju. Tai yra sintezės. Jis (T.Baranauskas – aut. past.) yra toks nekompetentingas, kad net neskiria sintezės naudojimo nuo citavimo metodikos ir logikos. (Tos mintys) yra tikrintos, pertikrintos. T.Baranausko tose citatose irgi nėra nieko – viskas iš (Boriso) Rybakovo ir kitų. Tai tada taip išeitų, kad ir rusų metraštininkai yra nusirašę nuo T.Baranausko?“

Iš šios citatos galima padaryti keletą išvadų. Pirma, jeigu jūs „tikrinote, pertikrinote“ kažkieno darbą ir viskas ten buvo gerai, jūs turite teisę pasirašyti jį savo vardu. Antra, A. Bumblauskas necituoja – kas galėtų ginčytis? – jis „sintezuoja“. Pasirodo, sintezė A. Bumblausko kalboje reiškia perrašymą pažodžiui (ir, galbūt, šių išrašų sukomponavimą?). 

Čia paminėtas Borisas Rybakovas, beje, buvo informacijos apie amforos šukę su įrašu „Jaropolko vynas“ šaltinis.  Šią informaciją aš panaudojau, bet Rybakovo teksto neperrašinėjau. Tai yra, B. Rybakovas nerašė apie šią šukę tokiais žodžiais, kaip „mudu su A. Bumblausku“, kad ji „yra nebyli šių įvykių liudininkė“ ir t.t.  – tai jau yra mano daugiau ar mažiau vykusi beletristika, bet ne A. Bumblausko autorinis tekstas.

Apskritai, keista, kai tokius dalykus apie citavimą ir plagijavimą reikia aiškinti tokiam pakankamai subrendusiam profesoriui, kaip A. Bumblauskas. Ką gi, A. Bumblauskas turbūt mėgsta ekstremalius elementarių žinių įgijimo būdus. Galbūt jis apie viską nori perskaityti pirmuosiuose laikraščių puslapiuose (šiuo atveju gavo  autorinių teisių specialistų komentarų, tikiuosi, juos suprato). Čia jau niekuo negaliu jam padėti, nei turiu teisę jį sulaikyti nuo ėjimo tuo keliu, kurį jis pasirinko.