Durbės mūšis – primiršta šlovės diena
Inga primena reikšmingą, bet dažniausiai užmirštamą šios dienos (liepos 13-osios) sukaktį - Durbės mūšį, kurio 750 metų jubiliejų švęsime kitais metais. Kuo šis mūšis reikšmingas, kokiomis aplinkybėmis jis įvyko ir ką lėmė, skaitykite:
I.Baranauskienė. Durbės mūšis – primiršta šlovės diena
(Taip pat apie tą patį interviu forma: Nacionalinė vertybė - Durbės mūšis)
I.Baranauskienė. Durbės mūšis – primiršta šlovės diena
(Taip pat apie tą patį interviu forma: Nacionalinė vertybė - Durbės mūšis)
žymės: Durbės mūšis, istorija, kryžiuočiai, kuršiai, žemaičiai
pranešimą parašė Tomas Baranauskas Ties
pirmadienis, liepos 13, 2009
2 Komentarai (-ų):
Būtų įdomu sužinoti ar yra informacijos apie kryžiuočių kariuomenės sudėtį. Ar kaip ir Saulės mūšyje- bemaž pusė jos sudarė įvairių Latvijos genčių atstovai? Kiek teko domėtis tiek prūsai, tiek šiauriniai baltai sudarydavo apie pusė kryžiuočių kariuomėnės. Šie karts nuo karto atsimesdavo nuo vokiečių, kaip ir Durbės mūšio metu.
Dėl mūšio reikšmės tai nelabai suprantu kodėl, būtent, šis turėtų būti minimas labiau nei Karūzo ar Aizkrauklės mūšiai. Po pastarojo Žiemgaliai dar kartą atsigavo kovoje prieš Ordiną.
Minima, jog žuvo 150 riterių. Kiek iš jų buvo vietinių, t.y. reziduojančių Livonijoje? Ar tai buvo priežastis paskatinusių ordiną pasitraukti šiauriau dykynės ir apleisti keletą pilių, įskaitant Durbę.
Teigiama, jog po mūšio dalis Kuršo įsiliejo į Žemaitijos sudėtį. Gal yra kokios nors sutartys tą įtakojusios ar kaip?
Beje, lietuviams žymiai labiau sekdavosi kovoti su Livonijos ordinu. Dažniau susiremta atviruose mūšiuose ir pergalių pralaimėjimų balansas mūsų pusėje. Ar tai resursų trūkumas ar pernelyg didelis pasitikėjimas vietiniais ar kitos priežastys?
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis