K. Mikšio Kauno pilies "atkūrimo" projektas pažeidžia įstatymą

LR Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatyme „atkūrimo“ sąvoka yra apibrėžta taip:

„Atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai“ (2 str. 5 dalis). Taigi, įstatymas reikalauja, kad atkuriami elementai būtų 1) nustatyti tyrimų pagrindu, 2) tiksliai pakartojami arba naujai sukuriami. Suprantama, kad tuo atveju, kai atkuriamo objekto dalys yra naujai sukuriamos, reikalavimas tai pagrįsti moksliniais tyrimais neišnyksta.

Tas pats įstatymas (23 str. 4 dalis) nurodo sąlygas, kuriomis gali būti vykdomas sunaikintų kultūros paveldo objektų atkūrimas: „Stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais, nesukeliant grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms jų liekanoms, dalims ar elementams, gali būti atkuriami, jei:

1) atkūrimo galimybė pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis, kad būtų išvengta spėjimų;

2) objektas turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti ir dera prie kraštovaizdžio;

3) atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos ir visuomenė.“

Kęstučio Mikšio parengtas Kauno pilies projektas pažeidžia visus šio įstatymo reikalavimus:

a) Pristatydamas projektą jo autorius K. Mikšys teigė: „Nežinoma, kaip atrodė viršutinė bokštus dalis, koks buvo angų išdėstymas. Nuspręsta nemėginti atkurti to, kas nežinoma, o dirbti architektūrinėmis priemonėmis. Siūloma medžiaga pilies visumai atkurti – plytos [taip pat – metalas ir stiklas – T.B. pastaba]. Arčiau priėjus bus matyti vidinė erdvė. Sena bus atskirta nuo naujo. Tokiu būdu planuojame atkurti neišlikusias dalis.“ (KAUET 2009 05 22 posėdžio protokolas, www.kamane.lt, 2009 06 04). Taigi autorius deklaruoja, kad neturi tyrimais, istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis pagrįstos medžiagos neišlikusių dalių atkūrimui ir net nebandys ja vadovautis bei nesieks išvengti spėjimų; atvirkščiai, sieks pademonstruoti, jog atkuriama pilies dalys nėra pagrįsta istoriniais duomenimis, ir todėl nenaudos net tų duomenų, kurie yra gerai žinomi (yra žinomos medžiagos, iš kurių statyta pilis, tai, kad sienos nebuvo ažūrinės, kaip pateiktame projekte, kad gynybinės sienos viršuje ir atkuriamame bokšto aukšte buvo šaudymo angos).

b) Kauno pilis yra Kauno senamiesčio ansamblio dalis. Jokie senamiesčio pastatai nebuvo statomi su ažūrinėmis peršviečiamomis sienomis, naudojant metalinius karkasus, prie kurių tvirtinamos plytos, ir stiklą. Todėl taip „atkurta“ pilis bus modernios architektūros pastatas, kuris niekaip nederės prie istorinio Kauno senamiesčio kraštovaizdžio.

c) Projektas yra nevienareikšmiškai vertinamas visuomenės. Jį tvirtinant ignoruojami visuomenės atstovų pasisakymai: 2009 m. gegužės 12 d. Draugijos „Pilis“ pareiškimas, kad K. Mikšio parengtas Kauno pilies atkūrimo projektas neatitinka visuomenės lūkesčių, 2009 m. gegužės 19 d. dešimties LR Seimo narių pareiškimas, palaikantis Draugijos „Pilis“ poziciją, 2009 m. birželio 9 d. Kaune vykusio visuomenės susirinkimo rezoliucija, teigianti, jog „esamas atkūrimo projektas yra netinkamas“ (po šios rezoliucijos tekstu šiuo metu yra renkami parašai). Iki šių metų balandžio – gegužės mėnesių visuomenė nebuvo supažindinta su rengiamo projekto detalėmis. Kadangi visuomenės pritarimas yra įstatymo reikalavimas, jis turi būti gautas teisėtu būdu. LR Vietos savivaldos įstatymas numato, kad „gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje“ (36 str.). „Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje“ (45 str. 1 d.), taip pat galima atrankinė apklausa, kurios metu „gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp apklausiamųjų“ (36 str. 5 d.). Kiek man žinoma, pagal šio įstatymo reikalavimus apklausa dėl šio projekto nebuvo vykdoma.