Istorinė užmarštis ir atmintis

Lietuvoje istorinės datos tai iškilmingai paminimos, tai palaimingai užmirštamos. Bene skandalingiausias antrojo Lietuvos miesto Kauno atvejis - užuot paminėjusi garbingą Kauno 650 metų jubiliejų, miesto savivaldybė jį tiesiog... užmiršo. Apie tai šios dienos "Lietuvos žiniose" (Kodėl Kaunas pamiršo savo jubiliejų).

Ne visi seka blogu Kauno pavyzdžiu, yra ir visai priešingų pavyzdžių, nors šiemet 700 metų sulaukusių Šalčininkų atvejis panašus (apie tai rašiau "Veide" - "Jubiliejus švenčiantys miestai – tarp istorinės atminties ir užmaršties", tiesa, elektroninėje straipsnio versijoje mano autorystė nenurodyta).

Tačiau Šalčininkų jubiliejų pasistengė deramai paminėti bent lietuviškoji bendruomenė (Šalčininkų 700-metis minėtas lietuviškai). Šiam minėjimui, kurį surengti pats ir paskatinau, parašiau nedidelį straipsnį apie pirmojo Šalčininkų paminėjimo istorinį kontekstą (Šalčininkų istorijos pradžia – laisvės kovos).

Kita problema - vis dar nepakankamai įsisąmoninta Durbės mūšio reikšmė. Vakar, Durbės mūšio dieną, dalyvavau nedideliame šio mūšio minėjime spėjamame mūšio vado Almino valdų centre - Skaudvilėje, prie Karšuvos (Ivangėnų) piliakalnio (Durbės mūšis paminėtas Karšuvoje).