Durbės mūšio 750 metų jubiliejui artėjant

Vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių - Durbės mūšis - jo 750 metų jubiliejaus proga lieka beveik visai užmirštas. Ypač valstybės mastu. Nors Latvijoje, Durbėje, liepos 10 d. organizuojami šventiniai renginiai, Lietuvoje valstybiniu mastu kalbama tik apie Žalgirio mūšio jubiliejų, tarsi šie du didieji mūšiai nebūtų to paties karo kertiniai įvykiai. Netgi to mūšio renginiams numatytas šeštadienis Lietuvoje paskelbtas darbo diena. Ta proga kreipiausi į Seimo narį Gintarą Songailą, kuris pasisiūlė išplatinti pareiškimą pagal mano parengtą projektą.  Šiandien su pareiškimo esmę iškraipančia antrašte informaciją paskelbė ir BNS. Pareiškimą pasirašė 12 Seimo narių.

Apie Durbės mūšio renginius internete vis dar nėra beveik jokios informacijos. Tik juose dalyvauti ketinantys žemaičiai sukūrė Durbės jubiliejui skirtą „Facebook“ grupę. Informaciją apie liepos 9 d. (konferencija) ir liepos 10 d. (senovės kovos, muzika, paminklo atidengimas ir kt.) Durbėje vyksiančius renginius paskelbiau Istorija.net kalendoriuje (informacija gauta iš Durbės kultūros namų).

Kaip Draugijos „Pilis“ Valdybos pirmininkas dar atkreipiu dėmesį, kad Draugija organizuoja Durbės  mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimą liepos 13 d. 18-20 val. Vilniuje, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio 13), ir ekskursiją į Durbę liepos 10-11 d.

Seimo narių Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos pranešimas: Dėl sąlygų Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimui sudarymo 2010 m. birželio 10 d. pranešimas VIR 2010 m. birželio 8 d. Seimo nariai priėmė pareiškimą „Dėl sąlygų Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimui sudarymo“. Šių metų liepos 13 dieną sukanka 750 metų nuo antrojo pagal reikšmingumą mūšio Lietuvos istorijoje – Durbės mūšio (1260). Šio mūšio metu žemaičiai, kartu su į jų pusę perėjusiais kuršiais, sumušė jungtinę visų Vokiečių ordino šakų kariuomenę. Tiesioginė mūšio pasekmė yra pietinių Kuršo žemių – dabartinių Kretingos, Skuodo, Plungės, Rietavo, Telšių, Mažeikių rajonų įsijungimas į Lietuvos valstybės sudėtį, o taip pat Didysis prūsų sukilimas, iki pagrindų sukrėtęs Vokiečių ordino valdžią Pabaltijyje. Deja, šis iškilus jubiliejus šiemet liko užgožtas nors ir kuklių Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus minėjimo renginių. Abu šie mūšiai yra svarbiausi to paties karo mūšiai, ir tik jų abiejų minėjimas leidžia suprasti net ketvirtadalį tūkstantmetės Lietuvos istorijos trukusį karą dėl laisvės ir išlikimo. Nepaisant to, kad valstybės institucijos faktiškai neprisideda prie Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimo, tiek Lietuvos, tiek Latvijos visuomenės iniciatyva numatomi šio mūšio jubiliejiniai renginiai šių metų liepos 10 d. Durbėje (Latvija). Tą dieną planuojamas žygis iš visų Žemaitijos regiono miestų į Durbę, kurioje vyks šventiniai renginiai (liaudiška mugė prie bažnyčios, kurioje ketina dalyvauti folkloro ansambliai iš Latvijos ir Žemaitijos, bažnytinės vargonų muzikos koncertas, senųjų kovų demonstravimas ir kt.). Durbės mūšio minėjimui pasirinktas artimiausias jubiliejui šeštadienis, nes liepos 13-oji yra darbo diena. Deja, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1669 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2010 metais“ poilsio diena iš šių metų liepos 10 d. yra perkelta į liepos 5 d. Šitoks nutarimas labai apsunkina ir sumenkina ir taip vien tik visuomenės entuziazmu grįstą vieno iškiliausių Lietuvos istorijos įvykio – Durbės mūšio – 750 metų jubiliejaus minėjimą. Lietuvos valstybė turi skatinti prasmingas pilietines iniciatyvas, ypač nukreiptas į Lietuvos istorijos įprasminimą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis. Lietuvą ir Latviją vienijančiam Durbės mūšio minėjimui neturėtų būti sudaromos dirbtinės kliūtys. Todėl nutarimas perkelti darbo dieną į liepos 10 d., artimiausią Durbės mūšio jubiliejui šeštadienį, turėtų būti kiek galima greičiau atšauktas, kad netrukdytų ruoštis Durbės mūšio jubiliejui ir dalyvauti jo renginiuose. Būtų dar geriau, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė nors ir kiek pavėluotai, bet ir pati bent dabar skirtų deramą valstybinį dėmesį istorinio Durbės mūšio minėjimui, panaudotų šią sukaktį tarpvalstybinio bendradarbiavimo su Latvija stiprinimui. Be to, šlovingos mūsų tautos istorijos prisiminimas kelia tautos ūpą, padeda išgyventi sunkmečius. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Gintaras Songaila, Algis Kazulėnas, Evaldas Jurkevičius, Arimantas Dumčius, Vida Marija Čigriejienė, Julius Dautartas, Kazimieras Uoka, Rytas Kupčinskas, Petras Luomanas, Arvydas Anušauskas, Pranas Žeimys, Vaidotas Bacevičius lrs.lt