Kelionė į Jotvingių pilį
Rugsėjo 18 d. Draugija "Pilis" surengė tradicinį savo gimtadienio minėjimą. Paprastai tokio minėjimo metu aplankoma kokia nors su pilimis susijusi vieta. Šiemet buvo pasirinkta netoli Punsko, prie Ožkinių kaimo, vietos entuziasto Petro Lukoševičiaus pastatyta Jotvingių pilis. Oficialiai tai - kaimo turizmo objektas, kurio kūrėjas įamžina XIII a. jotvingių ir prūsų gyvenimą - 8 ha teritorijoje sukurtame parke gausybė akmenų, šventyklų, kuriuose įamžinti ne tik istoriniai prūsų vadai, bet ir kai kurios P. Lukoševičiaus istorijos interpretacijos. Pastarosios yra įtakojamos visokių Lietuvoje plintančių pseudoistorinių teorijų apie sarmatus, gotus-gudus, Gedgaudo veikalų atgarsių ir panašių dalykų.
Vis dėlto pasirinktas XIII amžius jau nėra toks tamsus laikotarpis, tad itin toli nuklysti į lankas neleidžia. Pilaitė, nors ir turinti modernių elementų (mūrinius pamatus, elektros instaliaciją) ir pritaikyta turistų gyvenimui, yra kol kas vienintelis realizuotas bandymas lietuvių žemėse atkurti medinės baltų pilaitės išvaizdą. Turint tai galvoje šio istorinio komplekso kūrėjui galima atleisti daugelį pseudoistorinių "sarmatų" ir "gudų". Kad ir kas jie bebūtų, jie prisidėjo prie to, kad šio komplekso autoriui nepritrūktų energijos ir entuziazmo.
Ekskursijos metu Petras Lukoševičius daug pasakojo apie tai, kokią jis mato senąją Lietuvos istoriją ir aprodė visus savo sukurto parko kampelius. Po to mes dar aplankėme Eglinės piliakalnį, esantį Lenkijos pusėje visai prie Lietuvos sienos (matomas nuo Kalvarijos sienos kirtimo punkto). Grįždami užsukome ir į Kauną "pasigrožėti" pagal nevykusio architekto Kęstučio Mikšio skonį pertvarkyta Kauno pilimi, o tai, žinoma, kiek apkartino kelionės įspūdžius, bet nuo realybės nepabėgsi - ji mums ir taip neblogai žinoma.
Visa tai nufilmavo su mumis važiavęs Internetinės televizijos kūrėjas Zenonas Anušauskas, kurio beveik dviejų valandų trukmės reportažas užfiksavo kone visas kelionės detales nuo Ožkinių iki Kauno. Jį galima pamatyti paspaudus aukščiau įterptą paveiksliuką arba Internetinės televizijos puslapyje.
Vis dėlto pasirinktas XIII amžius jau nėra toks tamsus laikotarpis, tad itin toli nuklysti į lankas neleidžia. Pilaitė, nors ir turinti modernių elementų (mūrinius pamatus, elektros instaliaciją) ir pritaikyta turistų gyvenimui, yra kol kas vienintelis realizuotas bandymas lietuvių žemėse atkurti medinės baltų pilaitės išvaizdą. Turint tai galvoje šio istorinio komplekso kūrėjui galima atleisti daugelį pseudoistorinių "sarmatų" ir "gudų". Kad ir kas jie bebūtų, jie prisidėjo prie to, kad šio komplekso autoriui nepritrūktų energijos ir entuziazmo.
Ekskursijos metu Petras Lukoševičius daug pasakojo apie tai, kokią jis mato senąją Lietuvos istoriją ir aprodė visus savo sukurto parko kampelius. Po to mes dar aplankėme Eglinės piliakalnį, esantį Lenkijos pusėje visai prie Lietuvos sienos (matomas nuo Kalvarijos sienos kirtimo punkto). Grįždami užsukome ir į Kauną "pasigrožėti" pagal nevykusio architekto Kęstučio Mikšio skonį pertvarkyta Kauno pilimi, o tai, žinoma, kiek apkartino kelionės įspūdžius, bet nuo realybės nepabėgsi - ji mums ir taip neblogai žinoma.
Visa tai nufilmavo su mumis važiavęs Internetinės televizijos kūrėjas Zenonas Anušauskas, kurio beveik dviejų valandų trukmės reportažas užfiksavo kone visas kelionės detales nuo Ožkinių iki Kauno. Jį galima pamatyti paspaudus aukščiau įterptą paveiksliuką arba Internetinės televizijos puslapyje.
žymės: archeologija, istorija, jotvingiai, Kaunas, kultūros paveldas, LDK, piliakalniai, prūsai, pseudoistorija, Seinų kraštas
pranešimą parašė Tomas Baranauskas Ties
ketvirtadienis, rugsėjo 23, 2010
9 Komentarai (-ų):
Ash visalaika galvojau kad senoveis istoria tai ira ta vieta kurioja sudeiti didzhausi pasaulio pazhinimo klodai. Kad pasauli pazhinti tai reiike domeitis senaja istoria nes tik ten ira tai kas padeitu susigauditi dabarti tai butu laike ir erdveia. Ir pasirodo klidau. Pasirodo dabarties istoria ira tai ko reiike zhmogui kad is pazhintu pasauli. O viduramzhiu istoria tai tik uzhuoveia istorikui ir saugi vieta dariti kariera. Ir taip apie ka ash the jusu kalba ponas Baranauskai "Lietuvoje plintančių pseudoistorinių teorijų " jus taip ivardinat tam tikras ideias. Ash tai ivardinsiu jas bishkuti kitaip. Tai ira tik ideia arba ideios kuriomis patiki kashkiektai zhmoniu o jaigu prie ju dar dasidetu politikai ir banditu ta ideia ar ideias realizuoti plathiau tai tada ideios jau virstu ideologia. Labai paprastas apibreizhimas kas tai ira ideologia turbut sutinkat su tuo. Dabar liginant tu zhmoniu ideias kures jus vadinate "pseudoistorinių teorijų" tai jos ira tik pirmineii busenoi tai ira tik ideios apie lietuviu proteivius samatus gotus ir t.t. tuo tarpu jusu puseia ponas Branauskai jau ira ideologia apie baltus. Vienas esminiu skirtumu tar ju ir jusu tai kad ie bando pavadinimuose ishkoti autentikos jus gi pasitenkinat pavadinimais sugalvotais devinioliktam amzhiuja. Ir va shtai jus savo kelioneis gale atradot pili Kaune ir labai pasipiktinot ja buktai ta pilis nevikusi ir turbut ne autentishka. Bet juk tai ira paminklas jum jusu kulturai ir jusu ne autentishkai istoriai. Ir ishtikruju tai kaip akistata su tirove. Taip kad ponas Baranauskai seikas atvikes i tikroveis pasauli.
Dalinai sutikdamas su "Dar kartą rašė", manyčiau, kad neturint aiškios baltų (lietuvių)(?) oficialios teorijos (istorijos) iki pirmų aisčių (baltų)(?) genčių paminėjimo, ar net iki Lietuvos vardo paminėjimo (tiksliau turint vietoj teorijų tik didžiulę "Juodąją skylę") ir nepateikiant savosios versijos, nederėtų istorijos mėgėjų aktyvistų keliamų hipotezių vadinti "pseudoistorijomis apie "sarmatus" ir "gudus"". Aišku aš turiu savo nuomonę dėl sarmatų, gudų ir dėl visų indoeuropiečių, bet tai tik nuomonė :)
O dėl Jotvingių įtvirtintos pilaitės - tai labai šaunu :) jei jie ją atkūrė naudodami autentiškus duomenis.
Dėl sarmatų ir gudų nėra jokių tokių "problemų", kurias kelia minimos pseudoistorinės versijos. Pseudoistorinėmis jas vadinu tik dėl to, kad neklaidinčiau žmonių, kurie gali ir nežinoti, kokia yra šių teorijų mokslinė vertė, ypač jeigu aš, kaip istorikas, jas retransliuosiu be jokio įvertinimo (suprantama, kai kam vien tokio įvertinimo gali neužtekti, jie gali norėti ginčytis iki begalybės, bet čia neturiu galimybės išsamiai aptarinėti šių teorijų - ne toks šios žinutės tikslas).
Daiktus reiike vistik vadinti savo vardais. O baltu istorinei vertei ligi nuliui kaip ir taremai atstatitos Kauno pilies kaip ir pastatitu per nauja valdovu rumu kaip ir perpavadinimu tokiu kaip Ipiltis ir t.t. Nes tie daiktai ir pavadinimai pradeda savo istoria skaithiuoti nuo savo atsiradimo dienos.
Ponas Tomai, dauguma žmonių ir nežino, kad "dėl sarmatų ir gudų nėra jokių tokių "problemų", kurias kelia minimos pseudoistorinės versijos." O Jūs kai be jokių argumentų (nes Jums ir taip viskas aišku) pasakote, kad "sarmatų ir gudų" pseudoistorijos yra blogis, tai tik pakurstote tuos mėgėjus istorikus tolimesnei kovai :D
Taip, Vaidai, o ką daryt? Kiekvieną kartą rašyti traktatą? Na, parašiau kartą straipsnį (http://www.balsas.lt/naujiena/312013/kaip-mes-savo-saknu-sarmatijoje-ieskojome). Žinoma, užsispyrusiam "sarmatui" šito per mažai, reikėtų rašyti knygą, kiekvieną "argumentą" išvartyti, pasverti ir apžiūrėti iš visų pusių. Šito gal jau nebūtų per mažai, bet dabar jau "sarmatas" galėtų pareikšti, kad argumentus prieš jis išstudijavo ir jie jo neįtikino...
Jus dar nesuprantat. Pavizdzhiui ponas Baranauskas ira istorikas pedagogas. Ateiina pas i mokinis atsiskaititi. Baranauskas klause kokios gentis buvo Lietuviu proteveii. Mokinis atsako zhiniu neira bet speiama kat tai galeio buti aukshtaitheii kurie buvo zhemdirbeii medzhiotojai medzhio apdirbimo meiistrai smulkus amatinikai ir t.t. Dar ira visokiausiu ideiu lietuviu proteveiis vadinti baltaus sarmatus gotus ir kitus bet tai tik ideios ir nieko daugiau. Baranauskas sako seiskiteis jum rashau penkis ir jus jau atsiskaites ish Lietuvos istorios deil lietuviu proteviu. Taip tureitu buti. Bet kadangi shiuo metu dar karta pakartosiu tarp taribinio istoriko ir istoriko Lietuvoi isivieshpataves pereiinamo modelio istorikas tai jam deil tos priezhasties kas is ira atrodo kitaip.
dėl tų sarmatų,... Gerb. Tomai, o kaip Jūs vertinate Patacko (gal ne tik jo) idėją, kad mūsų, sakykim, giminaičiai galindai "nukulniavo" iki Ispanijos. Ten kur dabartinė Galicija. Šiais metais apie tai buvo ne vienas straipsnis internetinėje žiniasklaidoje. Ar istorikas tame gali įžvelgti kažką tikrai tikėtino ar čia irgi vėl tik didelis noras savo protėvius laikyti didingesniais negu buvo iš tikrųjų?
Hipotezė apie galindus, keliavusius kartu su gotais, vystoma jau seniai, ir ne Patackas yra jos pradininkas. Tikimybė yra, hipotezė svarstytina.
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis