Istorija.net Tomo Baranausko istorijos puslapiai  
 
FORUMAI * ФОРУМЫ * FORUMS
Lietuvos istorijos forumas * Форум истории Литвы * Forum of Lithuanian history
.
 
2009-07-14

Trumpa Lietuvos valdovų rūmų statybos istorija

Kada atsirado pirmieji mūro pastatai Lietuvoje, tyrinėtojai nesutaria. Vieni mano, kad pirmuosius mūrus paliko Mindaugas, bet tam pagrįsti trūksta duomenų. Patikimai datuojami seniausi mūro statiniai mus pasiekė iš Gedimino laikų. Tai seniausios pilys Senuosiuose Trakuose, Vilniuje ir Krėvoje.

Norėdamas pradėti mūrinės statybos epochą, Gediminas turėjo įveikti Lietuvos tarptautinę izoliaciją ir pasikviesti mūrininkų iš užsienio. Lietuva garsėjo savo dailidėmis, bet mūrininkų joje paprasčiausiai nebuvo. Tad 1323 m. Gediminas rašo savo garsiuosius laiškus iš Vilniaus, kuriuose žada krikštytis, kviečia Vokietijos miestų amatininkus, pirklius ir kitų profesijų atstovus atvykti į Lietuvą, žada jiems lengvatas.

Gedimino kvietimas neliko be atgarsio. Tuoj po jo Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje paklojami seniausių mūrinių pastatų pamatai (jie datuojami 1327 m. pagal pamatus rėmusių medinių polių metines rieves).

Gedimino pradėtos statybos buvo tęsiamos jo įpėdinių. Šie Žemutinės pilies įtvirtinimai ir pastatai buvo naudojami ir plečiami iki pat Žygimanto Senojo laikų (1506–1548). Pastarasis valdovas nebesilaikė senojo Valdovų rūmų išplanavimo, o nusprendė juos iš esmės perstatyti. Senieji rūmai buvo nugriauti iki pamatų. Jų vietoje statomi visai naujo išplanavimo renesansiniai rūmai. Kol kas tai dar buvo ne uždaras kvadratas, o tik „L“ raidės formos pastatas, kurio kiemą iš šiaurės ir vakarų kol kas dar juosė senoji siena. Jos vietoje naujus rūmų korpusus pastatys kiti valdovai.

Žygimanto Senojo ryžtas statyti naujo tipo rūmus buvo neatsitiktinis – jo žmona, valdinga ir protinga italė Bona Sforca, kurią jis vedė 1518 m., davė stiprų impulsą renesanso kultūros plitimui Lietuvoje ir Lenkijoje. Manoma, kad rūmus Žygimantas Senasis statė ruošdamasis ypatingam įvykiui – savo sūnaus Žygimanto Augusto išankstiniam pakėlimui Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu 1529 m. spalio 18 d. Tai turėjo garantuoti lengvą Žygimanto Augusto, tuo metu dar tik 9 metų vaiko, tapimą visateisiu Lietuvos valdovu po tėvo mirties. Ta pačia proga 1529 m. rugsėjo 29 d. Žygimantas Senasis patvirtino ir Pirmąjį Lietuvos statutą.

1530 m. liepos 2 d. Vilnių nusiaubė gaisras. Kaip rašė karalienės Bonos Sforcos dvariškis kanauninkas Andrea Valentinis, sudegė trečdalis Vilniaus „bei visa pilis, išskyrus karališkuosius rūmus, kurie, kainavę šimtą tūkstančių dukatų, neseniai buvo pabaigti statyti, ir aukštutinė tvirtovė“. Šiandien atstatomų Valdovų rūmų pagrindą sudaro šie Žygimanto Senojo statyti rūmai.

žymės: , , ,

6 Komentarai (-ų):

Anonymous Anonimiškas rašė...

Kilo keletas klausimų skaitant straipsnelį. Lietuva garsėjo dailidėmis. Ar galima tą pagrįsti ar tik šiaip dedukuojama iš to, kad lietuviai statė medines pilis.
Ir dar įdomu kurioje komplekso vietoje yra tie seniausi poliai remiantys pamatus?

Suprantu kad aukštutinės pilies straipsnis neliečia, bet bent jau XIV- XV a. valdovas rezidavo ir ten. Niekaip nesuprantu pagal ka "atstatyti" aukštutiniai rūmai ir kieno tai projektas?

2009-07-14 10:45:00  

Anonymous Tomas Baranauskas rašė...

Lietuviai statė ne tik medines pilis - visi statiniai buvo iš medžio. O lietuvių dailidžių žinomumą rodo kad ir toks faktas, jog ir dabartinėje baltarusių kalboje išsilaikė žodis "dojlida" (taip pat dojlidstva - architektūra, pvz., Музей драўлянага дойлідства, Культавае дойлідства 15-18 Ст на Беларусі).

Seniausias rostverkas identifikuotas prie bokšto, kuris stovėjo ties Valdovų rūmų vartais ir Kazimiero koplyčia.

Aukštutiniai rūmai neatstatyti, o tik nevykusiai aplipdyti šiuolaikinėmis plytomis 1987 m.

2009-07-14 12:00:00  

Anonymous Anonimiškas rašė...

o dailidė negali buti slaviskos kilmes zodis?

2009-07-14 13:04:00  

Blogger Tomas Baranauskas rašė...

Nėra tokių slaviškų žodžių (išskyrus baltarusių kalbą), o lietuvių kalboje jis turi ir giminaičių - dailus, dailinti, dailė ir kt.

2009-07-14 17:30:00  

Anonymous Anonimiškas rašė...

Kitkauskas raso,kad L raides korpusas statytas ALEKSANDRO laikais dar gotikos stiliumi,netinkuotomis sienomis,kaikur tebera islike gotikiniu skliautu likuciu.archeologas Remecas pagal monetas datuoja jau ZIGMANTO valdymu,kur logika ,juk renesansinis ritinis rumu(BONOS) priestatas jau renesansinis sienos iskart tinkuotos,pietu korpusai nutinkuoti veliau.taip iseina ZIGMANTAS state dar gotikinius rumus.

2009-07-14 18:20:00  

Blogger Tomas Baranauskas rašė...

Kitkauskas taip datuoja, tai tik jo nuomonė (anksčiau datavo ir Vytauto laikais), bet šaltiniai kalba apie naujų rūmų statybas tik 1530-ųjų išvakarėse, paskui Žygimanto Augusto laikais. Po vakarinio korpuso pamatais esančio rostverko dendrochronologinė data - 1553 m.

2009-07-22 19:08:00  

Rašyti komentarą

Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]

<< Pradinis puslapis

 
Lietuvos.istorija.net
Lituanistica
Lietuviai ir lietuvių kalba LDK laikais *
Литовцы и литовский язык во времена ВКЛ

KLEINLITAUEN
Ein Provinz im Ostpreußen
Lietuvos istorijos kalendorius
Svarbiausi kiekvienos dienos Lietuvos istorijos įvykiai
Publicistika
Istorinė publicistika Interneto portaluose
Politika
Iš dabarties istorijos

Literatūra
Kūryba istorine tema
Alkas.lt - Naujienos
Voruta.lt - Naujienos