Šiemet Lietuvoje užderėjo gausus paraistorinės literatūros derlius
Metai dar tik įpusėjo, o Lietuvos istorija, ypač miglotoji jos priešistorė, išaugo, išsiplėtė, Lietuvos Tūkstantmečio proga peržengdama ne vieno tūkstantmečio ribas. Ir nauji, ir seni mokslo nepripažinti atradimai ėmė rikiuotis knygynų lentynose naujų, spaustuvės dažais dar tebekvepiančių knygų pavidalu. Nei krizė, nei padidinti mokesčiai negali sulaikyti šios bangos. Kaip pasakytų Laisvosios rinkos instituto ekspertai, rinka ir konkurencinė kova padeda išlikti geriausiems...Na, o dabar žodis suteikiamas autoriams...
Statkutė de Rosales, Jūratė. Senasis aisčių giminės metraštis, Kaunas: Česlovo Gedgaudo labdaros fondas, 2009, 274, [6] p.
"Adanaučiaus žygis į Aziją, iki Indijos, greičiausiai buvo milžiniškos svarbos įvykis seniausioje Europos istorijoje, gal net reikšmingesnis už Trojos karą, kuris įvyko kiek vėliau. (...)
Žygio data sutampa su sanskrito atsiradimu Indijos šiaurės vakaruose. Sanskritas - kalba, kurioje galima įžiūrėti indoiranėnų ir baltų kalbų bruožų. Kronikoje nurodoma, kad užkariautas Azijos žemes gudų karalius Adanaučius pavedė valdyti medų karaliui. Medai ir jų pirmtakai mitaniai buvo indoiranėnų giminės, o gudai - baltų. Vadinasi, istorinis pasakojimas perša sanskrito atsiradimo versiją" (p. 251-252).
Grigas, Romualdas. Senieji lietuviai: tapatybės bruožai ir jų likimas: monografija, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009, 301, [3] p.
"Kodėl mes, lietuviai, sekdami tarp istorikų dominuojančiu mentalitetu, tiesiog kategoriškai atmetame kad ir Česlovo Gedgaudo "Mūsų praeities beieškant" viziją? Kodėl be jokios tolerancijos nutylimas dar Benito Musolinio tarpininkautas šio pasiaukojusio, atsidavusio žmogaus "knaisiojimasis" slaptuose Vatikano archyvuose? Jeigu šis autorius buvo kviečiamas skaityti paskaitas Vakarų Europos universitetuose, reiškia turėjo privalomą sveiko proto "dozę"... Nutylimas, tiesiog nepastebimas dar tebegyvenantis kitas "savamokslis" Juozas Šeimys, jo parašytos knygos "Gališkos runos" (2003), "Egiptas, skitai ir lietuviai runomis" (2006), rodančios neįtikėtiną triūsą. Manau, kad kiekvienas iš jų turėjo atitinkamo įžvalgumo elementų ir jų paieškoms gali būti būdingas racionalus, tokią pat sveiką ir neramią mintį gimdantis pradas" (p. 60).
Лауринавичюс, Йонас. Древняя Литва: цивилизация и государство (легенды и факты в этническом аспекте): монография, Минск: Белорусский государственный педагогический университет имени Максима Танка, 2009, 326, [2] с.
"Для нас пункт отсчета - Древняя Литва, преемница культурной традиции и языка первонарода курганов, пришедшего в IV тыс. до н. э. в ареал Крито-Микенской матриархальной культуры (M. Gimbutienė, H. Krahe, W. P. Schmid). Č. Gedgaudas, вслед за Й. Басанавичюсом и А. Вольдемарасом, отождествляет этот народ с гетами (гепидами): < gau-upėdai = gaučai, чьим пращуром Библия называет Ноева сына Яфета (...). Балты, адепты культуры шнуровой керамики, - ипостась этого народа на севере. Иначе не понять, почему они несколько раз в истории возвращаются к Черному морю и почему к ним (как "к своим"!) даже тысячелетия спустя отступают киммерийцы, геты и фракийцы от чужаков - скифов, гуннов, славян. Такое видение выстраивает этнонимы гетов-гудов-готов в названном порядке: хронологически, географически, исторически. Так их трактуем и мы. Без учета этой связи и ключевой роли в ней гудов трудно понять общее и особенное между гетами и готами, отсутствие объяснения чему поныне обусловливает большую историческую политику и практику. В основе которой - умолчание реальной роли предыстории Северной Европы ее "первонарода" - балтов. Прояснить эту роль в наиболее видимых аспектах и ставит целью наша книга" (с. 60-61).
Palmaitis, Letas. Įmintos tūkstantmečio mįslės: Šventasis Brunonas Bonifacas, senovės baltai ir Lietuvos pasienis, Kaunas: Leidykla "Kalendorius", 2009, 189, [3] p.
"Nuo VI a. minimas vardas Sclavania leidžia manyti, kad dalis skalvių ilgą laiką laikėsi sąjungoje su bendresnio vardo dar neturėjusiomis slavų gentimis. Tuo aiškintina ne vien tik tai, kad pavieniai baltiški vandenvardžiai atrandami toli į vakarus nuo pagrindinio baltų ploto iki pat Hamburgo (Schall, 1964), bet ir pats slavų vardas, kurį asimiliuodamiesi baltai jiems paliko" (p. 97).
"Vakarų baltų skalvių daliai atsikėlus į Oderio-Vyslos žemupius, iki VI a. slavų gentys gauna iš jų patį slavų vardą. Nuo VIII / IX a. skalvių gentis rusai kartu su Kuršių marių daniškais skandinavais keliasi į Ladogą ir Pailmenę, o XI a. pradžioje kartu su Kaupo garnizono likučiais - į Kijevą. Pirmuoju atveju rytų slavams perkeliamas baltiškas rusų vardas, antruoju - įtvirtinamas Kuršių marių baltų-skandinavų vikingų / vytingių kilmingo kario pavadinimas витязь" (p. 110).
žymės: pseudoistorija
pranešimą parašė Tomas Baranauskas Ties
ketvirtadienis, liepos 16, 2009
19 Komentarai (-ų):
Tomai, esi protingas zmogus pasiskaitinek Norberto Veliaus seniausiu saltiniu apie Baltu mitologija rinkinio pirmaji toma. Ten aiskiai parasyta Herodoto 500BC kad Ukrainieciai-skitai, Prusai ir Lietuviai su Latviais-neurai, Jotvingiai-melanchlenai ir Gudai-budinai yra ta pati tauta, o rusai-sauromatai jau yra kita tauta nors ir gimininga mums bei kalbanti panasia kalba, tuo tarpu lenkai-androphagai yra uz Vyslos ir Vartos
HERODOTAS HALIKARNASIETIS tarp 490 - 480 - apie 425 pr. Kr.
DEVYNIOS ISTORIJOS KNYGOS apie 425 pr. Kr.
Ketvirtoji knyga
#### čia jis akivaizdžiai pateikia kas yra kas iš savo kelionių. Taigi upės yra Hipanis (Dunojus), Boristenis (Dniestras, o ne Dniepras!!!...iš čia ir kyla visa makalynė, nes aprašoma ne apie tą upę kurią visi mano esą), Pantikapas (Bugas įtekantis į Juodąją jūrą), Geras (Dnepras), Tenais (Donas). Taigi palei pakrantę yra Hilėja (Galija), už jos 11 dienų kelio palei Dnestrą ir 3 dienos kelio iki Bugo, gyvena skitai žemdirbiai, tada už jų yra dykra, už jos gyvena androfagai (žmogėdros), o dar už jų yra tikrų tikriausia dykuma (ties Krokuva). Tada nuo Bugo iki Dniepro tęsiasi skitų klajoklių valdos, už jų į vakarus miškingoje ir derlingoje žemėje jau gyvena skitai artojai (dabartinė Volynė), o už Dnepro iki Dono jau gyvena karališkieji skitai, kurie yra gausiausi, šiauriau šitam tarpupy gyvena budinai kurie turi baltiškųjų apeigų tradicijas. Į vakarus nuo karališkųjų skitų gyvena melanchlenai (juodaapsiausčiai), kurie tikriausia yra vėliau minimi jotvingiai arba jotvyčiai-juodviešiai, o į rytus už Dono gyvena sauromatai, kurie giminiški skitams, nes kalba panašia kalba. Tuo tarpu neurais vadinami visi gyvenantys Baltijos jūros pakrantėje nuo Ūdros iki suomių-hiperborėjų, nes lenkai yra į rytus nuo neurų (turima omenyje nuo pamarėnų-prūsų). Dar daugiau, visos šios gentys išskyrus androfagus ir sauromatus kalba viena ir ta pačia kalba...iš čia ir LDK šiose žemėse. Taigi čia sauromatai arba sarmatai yra rusų (jokiu būdu ne rasių) gentis, o vėliau šis vardas yra panaudojamas užvadinti skitams, dar vėliau visos šios žemės vadinamos Germania, o joje išskiriama aisčiai kaip labai gausi tauta, o atėjus krikščionybei LDK vadinama Rusia arba Rasa turbūt nuo roxalanų (rasų alanų) vardo. ####
TITAS POMPONIJUS MELA I a.
APIE PASAULIO PADĖTĮ apie 41 - 44
II knyga, 1 skyrius
[...] Gelonai [nuluptomis] priešų odomis dangsto žirgus ir save: žirgus dangsto
kūno, o save galvų odomis. Melanchlenai dėvi juodus rūbus; iš to kilęs ir jų
vardas. Kai kurie neurai tam tikru laiku, jeigu nori, gali pasiversti vilkais arba ir
vėl atvirsti prieš tai buvusiais. Jų visų dievas yra Marsas. Prieš jo statulas jam
skiriami kalavijai bei diržai ir aukojami žmonės.
III knyga, 4 skyrius
Sarmatija gilumoje yra platesnė negu prie jūros; nuo kaimynių [tautų] ją skiria
Vyslos upė; ta upe ji tęsiasi gilyn iki Istro upės. Genties drabužiai ir ginklai
labai panašūs į partų, tačiau klimatas ir papročiai atšiauresni. Neturi miestų ir
nuolatinių sodybų. Ieškodami ganyklų arba puolančio ir persekiojančio priešo
išvaryti [iš gyvenamųjų vietų], visą mantą ir turtus jie su savimi gabenasi ir
nuolat gyvena stovyklose. Gentis karinga, laisva, nesutramdoma ir tokia žiauri
bei atšiauri, kad moterys kartu su vyrais eina į karą. O kad būtų tam tinkamos,
tik gimusioms mergaitėms išdegina dešinę krūtį, dėl to ji nebekliūva smogiant
ranka, yra apnuoginama, ir krūtinė suvyriškėja. Šaudyti iš lanko, jodinėti,
medžioti yra mergaičių užsiėmimas. Nužudyti priešą yra suaugusių merginų
pareiga, ir laikoma gėda, jeigu [kuri] to negali padaryti; bausmė joms yra
nekaltybės išlaikymas.
#### Istras yra tas pats Dniestras arba Boristenis. Sarmatija yra viena ir ta pati tauta-gentis vėliau vadinta Lietuva (Dviejų tautų respublikoje). Priešų odos čia yra žvėrių kailiai minimi vėlesnių metraštininkų. O gelonai yra tie patys getai-gotai-gudai.####
GAJUS PLINIJUS VYRESNYSIS 23 - 79
GAMTOS ISTORIJA apie 77
IV knyga, 13 skyrius
[...] Pasakojama, kad toje vietoje [Šiaurės vandenyne] yra daug bevardžių salų.
Iš jų viena, kuri vadinasi Banomana, yra priešais Skitiją, nutolusi nuo jos vienos
dienos kelio atstumu. Timėjas rašo, kad pavasarį bangos į ją išmeta gintaro. [...]
Ksenofontas Lampsakietis pasakoja, kad trijų dienų kelio nuo Skitijos atstumu esanti neišmatuojamo dydžio sala Baltija. Tą pačią salą Pitėjas vadina Bazilija.
[...].
XXXVII knyga, 2 skyrius
[...] Pitėjas rašo, kad prie Mentonomono įlankos, kuri nutįsusi šešis tūkstančius
mylių, gyvena germanų gentis gutonai. Nuo jos vienos dienos kelio atstumu
esanti Abalo sala, į kurią jūra pavasarį išmeta sustingusias sąnašas [t. y. gintarą],
kurias gyventojai naudoja kurui ir parduoda artimiausiems vokiečiams. [...]
XXXVII knyga, 4 skyrius
[...] Metrodoras Skepsietis vienintelis sako, kad toje pačioje Germanijoje ir
Baltijos saloje randamas gintaras. [...]
####Germanija buvo vadinama visa Europa palei Baltijos jūrą, o vienoje iš knygų visa Aistija-Sarmatija buvo pavadinta Skitija. Taigi Skitija buvo Germanijoje, todėl dabar mes turime nesusipratimą, nes baltų-skitų kraštas ir buvo Germanija. Dabartinė Germanija-Vokietija beveik visa buvo tarp Reino ir Oderio-Ūdros, tačiau rašantieji neskyrė nevokiškų genčių-tautų nuo vokiškų. O tie senieji gotai-getai-gudai čia pavadinami gutonais, kurie dar buvo vadinami ir aisčiais, o vokiečiai-teutonai visiškai atskiriami nuo germanų, nes germanas Romai tais laikais buvo kaip šiais laikais europietis kokiai Kinijai.####
AMIANAS MARCELINAS apie 330 - apie 390
ISTORIJOS KNYGOS apie 376 - 378
XXII knyga
38. Pačioje šio įlinkio pradžioje1, kur baigiasi Rifėjų kalnai2, gyvena arimfėjai,
teisingi ir taikūs žmonės. Pro tuos kalnus prateka Chrono3 ir Vyslos upės. Šalia
[arimfėjų] gyvena masagetai, alanai, sargetai ir daugybė kitų tautų, kurių nei
kalba, nei papročiai [mums] nėra žinomi. [...]
#### Čia aiškiausiai aprašomos dvi upės – Ūdra ir Vysla, o Rifėjo kalnai yra šiaurės Karpatai. Įlinkis prasideda ties Ūdra, nuo ko ir pradedamas aprašymas į rytus esančių žemių, o arimfėjai yra ne kas kita, kaip prūsai gyvenantys šalia žemaičių (masagetų), pietų gudų-gotų-getų arba jotvingių-jožygių-juodskvernių-juodviešių (sargetų) bei aukštaičių arba rytų gudų (alanų). Taigi, dar 376-378 prūsai gyvenantys Pamarėje nebuvo nukariauti slavų kaip beje ir 551 Jordano šaltinyje apie getų kilmę. Beje aisčiai šiame šaltinyje ryškiai atskiriami nuo prūsų, kurių valdos siekė Nemuną (tai galima nuspėti laikant kad žemaičiai-mesogetai gyveno tik už Nemuno).####
JORDANAS VI a.
APIE GETŲ, ARBA GOTŲ, KILMĘ IR ISTORIJĄ (551)
36. Prie pat Okeano kranto, kur trimis žiotimis įsilieja Vyslos vandenys, gyvena
vidivarijai, kuriuos sudaro įvairios gentys. Už jų, Okeano pakrantėje, gyvena
aisčiai, labai taikinga gentis. Už jų į pietus gyvena labai stipri akacirų gentis,
neišmananti žemdirbystės, mintanti galvijų ir sumedžiotų žvėrių mėsa. [...]
120. Jis [Hermanarikas] savo sumanumu ir narsa pavergė aisčių tautą,
gyvenančią prie labai ilgos Germanų Okeano pakrantės, taip pat kaip savo
nuosavybę valdė visas skitų ir germanų gentis. [...]
@Jordanas, kartais vadinamas Jornandu (Jordanes, Jornandes) VI amžiaus gotų
istorikas, kalba apie aisčius, kuriuos, kaip ir herulus bei venedus,
nukariavo karalius Hermanarikas. Apie aisčius atsiliepiama palankiai, kaip apie
taikingą gentį (pacatum genus).
@Hermanarikas (m. 375 ar 376 metais) ostgotų karalius, kilęs iš amalų genties. Jo valdymą ženklino itin garsūs gotų žygiai ir nukariavimai. Hermanariko valdos siekė Juodosios jūros pakrantes ir apėmė daug įvairių etninių grupių.
####Hermanarikas yra aiškiai kilęs iš alanų (pasakojime rašo amalų dėl m/n sukeitimo vietomis su l, kas senovėje labai dažnai nutikdavo perduodant informaciją žodžiu) genties, kurie buvo getų pogentis. O getus romėnai vadino gotais, o mes gudais. Vidivarijai yra tie patys venedai arba prūsai, gyvenę tarp Ūdros ir Nemuno abipus Vyslos-Vistulės. Dar daugiau, čia aisčiais jau vadinami ne prūsai, o visos gentys į šiaurę nuo Nemuno. Be to, jeigu lyginsime pakrantės ilgį nuo Vyslos iki Estijos, tai ji bus lygi visos Pamarės pakrantės ilgiui, kas nebūtų darę jokio įspūdžio keliautojams, o jeigu eitume ikiDauguvos tai kelias pailgėtų tik trečdaliu, vadinasi vienur kalbėdami apie aisčius į juos įskaičiuoja prūsus-pamarėnus-venedus, kitur nebeįskaičiuoja, nes aisčiais buvo įvardinti visi tie kas renka gintarą, o jo buvo išmetama ir Pamarėje. Akacirai bus skitai klajokliai minimi ankstesnių istorikų. Slavai kilo iš germanų kurie priėmė bizantiškąją krikščionybę ir susimaišė su androfagų (žmogėdrų) gentimi gyvenusia tarp skitų ir Krokuvos dykumos (beje lenkų ir vokiečių genai tą patvirtina).####
WULFSTANO PRANEŠIMAS APIE KELIONĘ PER PRŪSIJĄ (apie 890 - 893)
20. Ir visu keliu ligi Vyslos (Wisle) žiočių Vendų žemė
buvo dešinėje. Vysla yra labai didelė upė. Ji skiria Vitlandą (Witland) nuo Vendų
krašto. Vitlandas priklauso aisčiams (Êstum). Vysla teka iš Vendų žemės ir įteka
į Aismares (Êstmere). Aisčių žemė (Eastland) labai didelė. Joje daug pilių, ir kiekvienoje yra karalius. Ir tenai labai daug medaus ir žuvų. Karaliai ir diduomenė geria kumelių pieną, neturtingieji ir vergai geria midų. Tarp jų būna daug karų. Aisčiai alaus nedaro,
bet yra užtenkamai midaus.
22. tenai greiti žirgai labai brangūs.
23. Yra dar aisčių paprotys, kad bet kurios kilmės žmonės turi būti sudeginami.
Jeigu randamas nesudegintas koks nors kaulas, tai už tai reikia išsipirkti. Yra
aisčių giminė, kuri sugeba gaminti šaltį. Todėl ten numirėliai ilgai guli, o nepūva,
kadangi jie juos įšaldo. Pristatydami du indus, pripiltus alaus arba vandens, jie
padaro, kad abu įšala, ar tai būtų žiemą ar vasarą.
#### Šituo metu Pamarę pavergę lenkai-vokiečiai (arba bent germanų istorikai jau nepriskiria jos Prūsijai) ir jau Prūsija yra skiriama nuo Pamarės. Taigi visa teritorija su piliakalniais buvo, mažiausia 2000 metų rašomosios istorijos iki kryžiaus žygių, apgyvendinta vienos ir tos pačios genties-tautos, čia įvardijamos Aisčiais. Tad aš labai abejočiau kad slavų ir katalikų analai atspindi tiesą, greičiau jau propagandiniu tikslu siekiant pavergti bei sunaikinti senajį tikėjimą tie aprašymai tų įvykių buvo vykdomi, beje kaip ir dabar. ####
Tomai, iš kur tiek paniekos tiriantiems matomiausią Senovės baltų pasaulio artefaktą - jo unikalų hidronimijos, o ir kultūros klodą? Ar Jūs asmeniškai padarėte tam tiek, kiek pa¬da¬¬rė, pvz., Jūsų atvirai išjuokiamas prof. K. Būga (tai girdėjau asmeniškai) arba puse lūpų niekinami vo¬kiečiai H. Krahe, W.P. Schmidas, "amerikietė" M. Gimbu¬ti¬enė (tai galima suprasti iš Jūsų cita¬tuojamo¬s mano knygos), arba nutylimi bulgaras I. Duridanovas, rusų aka¬demikai V. Toporovas, Viač. Iva¬no¬vas, arba "prancūzas" A. J. Grei¬mas, lietuviai N. Vė¬lius, A. Girininkas ir daugybė kitų šviesiausių protų ir tyriausių širdžių? Galbūt Jums ne visi jie žinomi, o apie dalį jų Jūs neturite netgi žalio supratimo? Tai būtų apgailėtina, nors ir tipologiškai paaiškinama, turint omenyje kai kurių mūsų (ir rusų) istorijos "kla¬si¬kų" darbus: jiems mūsų kultūros artefaktai tėra "Filkos gramota". Panašu, kad ir Jums taip pat.
Glumina net ne tai, kad Jūs, dar ne habilituotas, jau apsisunkinote didybės manija. Tai bū¬tų Jūsų asmeninė problema. Bet kada Jūs, pats patyręs, galbūt, neužtarnautų skriaudų sa¬vo mokslo karjeroje, dabar bandote eksplikuoti iš jūsų profesinio cecho į visuo¬me¬nę šią kazarminę "diedovščinos" dva¬¬sią (ji jau akivaizdi ir Jūsų sąmonėje), smogda¬mas žmo¬nėms, kažką darantiems toje srityje, kur skandalingai mažai tepadarė Jūsų ko¬le¬gos "profesionalai", čia jau panašu į visos Lietuvos problemą.
Gali susidaryti iliuzija, esą Senovės (vad. priešistorinės) Lietuvos istorijos tirti ir nereikia, ir pavojinga: maža to, kad pažinimo kelyje laukia natūralūs sunkumai, bet gali būti dar ir papildomų - kaip antai kokio nors amžinai jauno "mokslininko" juodinimai ne tik pro¬fe¬sine pra¬sme (kaip "para-" arba "pseudoistorikų"), bet ir moraline (kaip žmonių, turinčių pinigų ir neturinčių ką veikti, be to, ir veikiančių vos ne pagal Laisvosios rinkos instituto tai¬sy¬k¬les). Pažįstu kai ką iš tų žmonių, kuriuos Jūs taip gražiai pristatėt ir kurie verčiasi tikrai nelengvai, bet tęsia savo tiriamąjį darbą. Jų atžvilgiu Jūsų žodžiai skamba, švelniai ta¬riant, nelabai gražiai. (žr. tęsinį)
(tęsinys)
Kuo atsakoma į antausį garbingoje visuomenėje, Jūs, turbūt, girdėjote. Todėl, vietoje as¬me¬ninio atsakymo, gaunate grąžos viešai.
Pakartosiu tai, ką Jūs galėjote perskaityti ir pats knygoje, kurią Jums daviau su pasiti¬kė¬ji¬mu. Tas faktas, kad šiemet "užderėjo" nemažas "mėgėjų", "fantazierių", "romantikų" (ir kaip Jūs dar mus pavadinote) istorijos darbų derlius, terodo, kad toje Lietuvos praeities srityje, kur bando apsitvarkyti šie nenaudėliai, pernelyg mažai padaryta jūsų, gerbiamieji draugai specialistai. Nuolatinis visuomenės domėjimasis Lietuvos (=baltų) senove tik įro¬do, kad "nesustabdysi upės bėgimo". Jokiais užkeikimais. Bepigu šnekėti nieko šioje sri¬tyje nedarant (bent jau nuo marksisto J. Jurginio laikų) apie "mėgėjų" paieškų bergž¬du¬mą. Atiduodamas tik¬¬rai istorinę senojo baltų pasaulio problemą vien į etnografų rankas, mūsų profesionalus mokslas (tarp kitko, išlaikomas Lietuvos mokesčių mokėtojų) toliau te¬be¬vykdo imperinės politikos uždavinius: paversti ISTORINĘ lietuvių tautą ET¬NO¬G¬RA¬FINE, kuriai nereikia nei valstybės, nei platesnio už savo žemės lopinėlį horizonto. O kad tas šiandieninės Lie¬tu¬vos "lopinėlis" bent šešis kartus (man atrodo, kad daugiau) ma¬žesnis už baltų hid¬ronimi¬jos plotą, seniai parašė prof. M. Gimbutienė. Gal neskaitėte?
Galvoju, vienintelis būdas įvaldyti tą upės bėgimą - padaryti geriau, nei daro "žmonės iš gatvės". Aš Jus iškviečiu - padarykite tai geriau už mane. Tada ir pasikalbėsime (jeigu panorėsime) apie pseudo- ir paraistorikus.
Iki to laiko Jūsų parinktas citatas (ir iš pirmąkart pasirodžiusių lietuviškai gerb. J. de Ro¬sa¬les dėka ištraukų iš senosios Ispanų Istorijos, ir iš prof. R. Grigo senųjų lietuvių pa¬sau¬lė¬žiūros tyrinėjimo, ir iš d-ro L. Palmaičio ieškojimų sąlyčio taškų tarp baltų ir kitų super¬etnosų Baltijos regione) laikau niekiniais. Kalbama ne apie asmenines ambicijas, bet apie pačios Lietuvos arterfaktą pasaulinėje istorijoje. Jeigu nepatingėsite, siūlau rimtai per¬s¬ka¬i¬¬tyti mano kny¬gą – ne “blusų gaudymo metodu, o iš esmės. Kaip ir viskas, kas žmoniška, ji nėra tobula, bet parašyta su intencija pirmą kartą padaryti tą vis dar neatliktą darbą.
Prisidėkite, ponai istorikai. Lietuva, kad atsilaikytų globalėjančiame pasaulyje, turėtų vienytis ir mobilizuotis. Nepa¬dė¬kime jos dezintegruoti.
Asmeniškai galėčiau pridurti, kad priešų paieškos ir kūrimas retai užtrunka. Tai nėra di¬de¬lio proto rodiklis. Deja.
Jonas Laurinavičius.
Gerbiamas Jonai,
aš čia tik fiksuoju fenomeną - gausybės paraistorinių studijų pasirodymas Lietuvoje šiais metais. Atleiskite, kad jūsų knyga yra šio fenomeno dalis, apie ką ir liudija getų ir gotų tapatinimas bei nusirašytas nuo Gedgaudo jų lietuvinimas į "gau-upėdus" ir pan. O, pasirodo, slavai, jiems "svetimi", nors jei ne tik stengtumėtės mane apipilti autoritetų vardais, bet ir iš tikrųjų suprastumėte, ką jie rašė, suprastumėte, kad slavai yra artimiausi baltų giminaičiai. Nieko blogo nepasakiau nei apie Būgą, nei apie Gimbutienę, Toporovą, Greimą ir kitus. Jeigu kur nors dėl konkrečių dalykų ir pripažinčiau, kad jie klydo, prie paraistorinės literatūros jų vis tiek nepriskirčiau. Jei kas ir nuvertina šiuos darbus, tai tik jūs, nes iš pradžių apipilate mane tais vardais, kurių aš neva nežinau, nes nepripažįstu jūsų gedgaudinio lygio teorijų, o paskui pareiškiate, kad niekas geriau už žmones iš gatvės baltų priešistorės netyrinėja, kad profesionalai per mažai padarė ir pan. Jūsų minimi profesionalai (tik juos reikia atskirti nuo visokių gedgaudų ir statkučių) kaip tik ir padarė daug, ir geriau už jus (atleiskite). Jūs tai lyg ir pripažįstate ir vėl neigiate.
Gerbiamas Tomai Baranauskai,
Jūs bandote sumenkinti kitų žinias. Tačiau Jūsų žinios matyt siekia tik tiek, kiek Jums pateikia viešai ir ant stalo padeda. Kodėl Jūs manote, kad pvz.: mano bobutė yra neišmananti visiškai istorijos, nors ji toje istorijoje dalyvavo tiesiogiai. Ne taip, kaip Jūs ponas Baranauskai, skaitėtė ir mokėtės iš šaltinių, kurie Jums buvo prieinami, bet ne iš tų kurie "galbūt" yra teisingi.
Apibendrinant paklausiu Jūsų. tai kas vistik pastatė Egipto piramides ir kokiu tikslu? Kodėl Napaleonas puole Maskvą, kai tuo metu Peterburgas buvo sostinė?
Gal atsibuskite ir pripažinkite, kad ir pats klystate.
Nežinau, kas jūsų, anonime, bobutė, bet jokios bobutės atsiminimų pastaruoju metu ir, kiek siekia mano atmintis, nesu vertinęs. Klausimus apie Egipto piramides bei Napoleoną pats ir atsakinėkite - iš tono suprantu, kad turite kokį nors pribloškiantį atsakymą, kuris yra paskutinis tiesos žodis, neprieinamas nepašvęstiesiems.
Va būtent ponas Tomai. Pabendraukite su bobutėmis, seneliais kol jie dar gyvi. Jums daug tikros istorijos papasakos. Ne vadovėlyje rašytos. Nepykit taip už kritiką. Ar Jums ji nepriimtina ir su Jūsų kritikais nenorite nė kalbėti? http://sarmatija.lt/index.php/namai "A.Bumblausko „Senosios Lietuvos istorija“ – mokslinė ar bulvarinė?". Manau įsižeisite, bet man Jūs - Bumblausko lygio istorikas (blogąja prasme). Kaip aukščiau pats kitus vadinot gedgaudais ir statkutėmis. Manau iš Jūsų veržiasi šiems žmonėms neapykanta. Tik kodėl?
Beje pastebėkit niekur Jūsų neįžeidinėjau. Deja pats Jūs neiškentėt. Sėkmės dirbant sunkų darbą.
Su bobutėmis esu bendravęs tiek, kiek man reikėjo. Kaip taisyklė, jos labai mažai gali papasakoti apie viduramžius, kurie mane labiausiai domina profesiniu požiūriu. O visgi, kai reikia susirinkti medžiagą, tarkim, apie piliakalnį, nevengiu ir to. Bet tokios bobutės, kaip Statkutė, tai jau tikrai nieko negali pasakyti. Laikykit mane blogu, bet dėl jūsų pagyrimo iki gedgaudinio lygio vis tiek nenusileisiu.
Na žinoma, čia tamsta teisus.Iki Gedgaudinio lygio Jums reikia ne nusileisti, bet pakilti...
Yra nauja istorija-baranauskinė, tik ji tikra,kaip ir ta tiesa, kur lietuviai girdė arklius Juodosios jūros vandeniu.
Kai kurie žmonės, kurie turi aukštas knygų lentynas, viršutinėse, sunkiau pasiekiamose lentynose, laiko mažiau reikalingas knygas. Tokiu atveju, žinoma, Gedgaudo veikalą reikėtų kilstelėti į tą "aukštesnį" lygį. Bet visos mano knygų lentynos vienodai lengvai pasiekiamos, todėl visa paramokslinė rašliava, kiek jos esu įsigijęs, tiesiog guli jose bei renka dulkes. Beje, visos dulkių erkutės jau yra įsitikinusios, kad jų protėviai buvo gotai... :)
Na gerai. Atmeskime gotus. Bet nejau Statkutė bei Gedgaudas visiskas nesamones rašo? Jie ką Jūsų manymu žemesnio lygio nei pvz.: Bumblauskas? Jūs pats Tomai nemanote, kad mūsų istorija yra perrašoma stipresniųjų ir istorikai pagal tai moksoi istorijos? Na dėl "Bumblausko Lietuvos" jau supratau, kad Jūs nesate šalininkas. Pagarba. Bet tas Bumblauskas moko mūsų jaunimą. Vėliau pripažinsim, kad trėmimų į Sibirą nebuvo. Nes ką mes čia galėsim pasiginčyti prieš Rusų istorikus. Rusų gi ne 3 mln. Vadinas ne mes ir madas diktuojam. Na gerai. paimkim Juozą Šeimį. Nejaugi jis visiškas pievas šneka ir nei vieno lašelio tiesos tame nėra?
DEJA,Stebina naivus, antilietuviškas, atskirų,specifinių reiškinių įzoliuota analizė,paliekant tragišką lietuvių likimą,genocido,apokalipsės priežastis 1664-1665, laukinių maskolių (rusų)invazijos "Tvano" metu.Kokios priežastys nulėmė Vytauto tragediją? 1382 metų mūsų gentainių RASŲ miestas Maskva buvo sudegintas,gyventojai išžudyti,chanas Tochtamišas ATLIKO SAVO KRUVINĄ MISIJĄ,pakeitė viso regiono tautinę sudėtį.O juk tuo metu Rytų Europoje vyko tautų formavimosi procesas.Apie Maskvą susiformavo ritietiškas konglomeratas,kurį mes vadiname "rusais",kas,akivaizdu,yra mūsų "rasų" genties pavadinimo tąsa.Smolensko trakto,pamaskvio etnonimai(pvz. miškas pamaskvyje vadinamas KIRTIMIJ.Veiksmažodžio "kirsti" rusų kalboje nėra).Prašyčiau tuos kelis lietuvių istorikus,orentuoti savo pastangas į mokyklų istorijos vadovėlius,kur dėstoma medžiagą skandinama menkaverčių faktelių liūne.Istorijos vadovėlis turi parodyti,atsakyti į klausimą -kodėl ir kaip Lietuva buvo nužudyta,sudeginta,o likučiai-ištremti?Būtina atsakyti į klausimą - kodėl iki šiol masiniai lietuvių žudymai,genocidas neįvardinti lietuvos teisme? Biudžetinių istaigų istorikai - surusėję impotentai? Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis