Užmiršti XVII a. vidurio Lietuvos nuostoliai ir pergalės

Knygynuose pasirodė žinomo istoriko Antano Tylos monografija "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648-1667)" (ją galima įsigyti ir internetu). Teneklaidina pavadinimas: knyga nėra skirta vien iždo problemoms, bet duoda ir paties karo panoramą, taigi yra pirmoji šio daugeliu požiūriu Lietuvai lemtingo karo monografija lietuviškoje istoriografijoje, tik parašyta akcentuojant iždo surinkimo klausimus. Kodėl būtent juos? Žinia, finansinė padėtis, galimybė pasamdyti tam tikrą karių skaičių, o taip pat laiku ar vėluojant jiems sumokėti atlyginimą labai įtakoja karo raidą. Lietuvos ir Lenkijos atveju tai dar ir parodo bajorų požiūrį į valstybės gynimą, jų patriotizmo lygį, nes kiek ir kokius rinkti mokesčius, sprendė patys bajorai seimeliuose ir seimuose.

Skaitydamas šią knygą pastebėjau tai, ką mes iš tiesų šiemet praleidome, minėdami garbingus Žalgirio 600 ir Durbės 750 metų jubiliejus. Tai - dar vienas lygiai 250 metų žingsnis nuo pergalės Žalgirio mūšyje į pergalę Polonkos mūšyje 1660 m. birželio 28 d., kurio 350 metų jubiliejų šiemet taip pat turėjome minėti.

Deja, šis mūšis visai nefunkcionuoja mūsų istorinėje atmintyje. Klasikinėje Adolfo Šapokos redaguotoje "Lietuvos istorijoje" (1936) šis mūšis paslėptas po vienu miglotu sakiniu: "1660 m. į Lietuvą ir į Lenkiją Maskvos suruoštas didžiulis žygis nepasisekė - jos kariuomenė buvo sumušta". Pirmojoje oficialioje sovietinėje Lietuvos istorijos versijoje ("Lietuvos TSR istorija", redaguota Juozo Žiugždos, 1957, t. 1) mūšis taip pat dangstomas visai abstrakčia ir netikslia fraze: "Rusijos kariuomenė, puolama nuo Juodosios ligi Baltijos jūrų, pralaimėjo keletą didelių mūšių". Naujesnėje Zigmanto Kiaupos ir Jūratės Kiaupienės "Lietuvos istorijoje iki 1795 metų" (1995) to miglotumo irgi ne mažiau - žymusis mūšis slepiasi po gana abstrakčiu sakiniu: "Intensyvesni karo veiksmai vyko 1660 ir 1663-1664 m., 1661 m. buvo atsiimta sostinė Vilnius".

Antanas Tyla savo monografijoje Polonkos mūšio reikšmę nusako tiksliai ir lakoniškai: "Mūšis prie Polonkos buvo naujo Lietuvos išlaisvinamojo karo etapo pradžia. Rusijos karinė iniciatyva, vyravusi nuo 1655 m., pasibaigė. Ją perėmė Lietuvos kariuomenė. Istoriografijoje 1660-ieji vadinami laimingais metais. Po jų vyko sėkmingos kitų metų išlaisvinimo operacijos, išplėtusios valstybės kontroliuojamą teritoriją" (p. 223-224).

Antanas Tyla pateikia ir iškalbingą šio karo nuostolių lentelę, kurią čia atkartosiu. Lentelė rodo, kad rytinės LDK sritys nukentėjo labiausiai: Polocko vaivadijoje liko tik 14,6 procento namų ūkių (galima palyginti su holokausto statistika, tiesa, čia būta ne tik tiesioginio žudymo, bet ir belaisvių išvarymo į Rusiją atvejų), Vitebsko - 29,2 proc., tuo tarpu Žemaičių seniūnijoje liko 69,9 proc., Trakų vaivadijoje - 59 proc., Vilniaus vaivadijoje - 53,5 proc. "dūmų" (iš tiesų pastarojoje truputį daugiau, nes čia priskaičiuoti Vilniaus vyskupijos "dūmai", kurių nemažai buvo ir rytinėje LDK dalyje - išbraukus Vilniaus vyskupijos duomenis būtų 61,5 proc.).

LDK dūmų santykis pagal 1650 ir 1667 m. surašymą
Vaivadija, pavietas	Suregistruota dūmų 1650 m.	Suregistruota dūmų 1667 m.	1667 ir 1650 m. dūmų santykis (%)
Vilniaus	13524	7035	52,0
Vilniaus vyskupijos	26452	7937	30,0
Ašmenos	30238	13966,5	46,2
Breslaujos	5284	2212	41,9
Lydos	10789	9356	86,7
Ukmergės	17704	15102	85,3
Iš viso	103991	55608,5	53,5
Trakų	14688	7169	48,8
Gardino	27367	17338	63,4
Kauno	13635	7088	52,0
Upytės	22981	14841	64,6
Iš viso	78671	46436	59,0
Žemaitija	43630	31102,5	71,3
Žemaičių vyskupijos	4860	2810	57,8
Iš viso	48490	33912,5	69,9
Brastos	36284	22222	61,2
Pinsko	23262	13426	57,7
Lucko vyskupijos	2802
Iš viso	62348	35648	57,2
Minsko	24010	9882	41,2
Mozyriaus	3668	1969	53,7
Rečicos	4076	1633	40,1
Iš viso	31754	13484	42,5
Mstislavlio	7382	4119	55,8
Naugarduko	42918	24803	57,8
Slanimo	13944	9363	67,1
Valkavisko	11312	7207	63,7
Iš viso	68174	41373	60,7
Polocko	22676	3322	14,6
Smolensko	19598
Starodubo	2980
Vitebsko	11429	3334	29,2
Oršos	70516	20630	29,3
Iš viso	81945	23964	29,2
Livonijos	2170	663	30,6
Iš viso LDK	530179	258530	48,8

Šaltinis: Tyla, Antanas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648-1667), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010, p. 330-331.