Istorija.net Tomo Baranausko istorijos puslapiai  
 
FORUMAI * ФОРУМЫ * FORUMS
Lietuvos istorijos forumas * Форум истории Литвы * Forum of Lithuanian history
.
 
2010-10-08

Užmiršti XVII a. vidurio Lietuvos nuostoliai ir pergalės

Knygynuose pasirodė žinomo istoriko Antano Tylos monografija "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648-1667)" (ją galima įsigyti ir internetu). Teneklaidina pavadinimas: knyga nėra skirta vien iždo problemoms, bet duoda ir paties karo panoramą, taigi yra pirmoji šio daugeliu požiūriu Lietuvai lemtingo karo monografija lietuviškoje istoriografijoje, tik parašyta akcentuojant iždo surinkimo klausimus. Kodėl būtent juos? Žinia, finansinė padėtis, galimybė pasamdyti tam tikrą karių skaičių, o taip pat laiku ar vėluojant jiems sumokėti atlyginimą labai įtakoja karo raidą. Lietuvos ir Lenkijos atveju tai dar ir parodo bajorų požiūrį į valstybės gynimą, jų patriotizmo lygį, nes kiek ir kokius rinkti mokesčius, sprendė patys bajorai seimeliuose ir seimuose.
Skaitydamas šią knygą pastebėjau tai, ką mes iš tiesų šiemet praleidome, minėdami garbingus Žalgirio 600 ir Durbės 750 metų jubiliejus. Tai - dar vienas lygiai 250 metų žingsnis nuo pergalės Žalgirio mūšyje į pergalę Polonkos mūšyje 1660 m. birželio 28 d., kurio 350 metų jubiliejų šiemet taip pat turėjome minėti.
Deja, šis mūšis visai nefunkcionuoja mūsų istorinėje atmintyje. Klasikinėje Adolfo Šapokos redaguotoje "Lietuvos istorijoje" (1936) šis mūšis paslėptas po vienu miglotu sakiniu: "1660 m. į Lietuvą ir į Lenkiją Maskvos suruoštas didžiulis žygis nepasisekė - jos kariuomenė buvo sumušta". Pirmojoje oficialioje sovietinėje Lietuvos istorijos versijoje ("Lietuvos TSR istorija", redaguota Juozo Žiugždos, 1957, t. 1) mūšis taip pat dangstomas visai abstrakčia ir netikslia fraze: "Rusijos kariuomenė, puolama nuo Juodosios ligi Baltijos jūrų, pralaimėjo keletą didelių mūšių". Naujesnėje Zigmanto Kiaupos ir Jūratės Kiaupienės "Lietuvos istorijoje iki 1795 metų" (1995) to miglotumo irgi ne mažiau - žymusis mūšis slepiasi po gana abstrakčiu sakiniu: "Intensyvesni karo veiksmai vyko 1660 ir 1663-1664 m., 1661 m. buvo atsiimta sostinė Vilnius".
Antanas Tyla savo monografijoje Polonkos mūšio reikšmę nusako tiksliai ir lakoniškai: "Mūšis prie Polonkos buvo naujo Lietuvos išlaisvinamojo karo etapo pradžia. Rusijos karinė iniciatyva, vyravusi nuo 1655 m., pasibaigė. Ją perėmė Lietuvos kariuomenė. Istoriografijoje 1660-ieji vadinami laimingais metais. Po jų vyko sėkmingos kitų metų išlaisvinimo operacijos, išplėtusios valstybės kontroliuojamą teritoriją" (p. 223-224).
Antanas Tyla pateikia ir iškalbingą šio karo nuostolių lentelę, kurią čia atkartosiu. Lentelė rodo, kad rytinės LDK sritys nukentėjo labiausiai: Polocko vaivadijoje liko tik 14,6 procento namų ūkių (galima palyginti su holokausto statistika, tiesa, čia būta ne tik tiesioginio žudymo, bet ir belaisvių išvarymo į Rusiją atvejų), Vitebsko - 29,2 proc., tuo tarpu Žemaičių seniūnijoje liko 69,9 proc., Trakų vaivadijoje - 59 proc., Vilniaus vaivadijoje - 53,5 proc. "dūmų" (iš tiesų pastarojoje truputį daugiau, nes čia priskaičiuoti Vilniaus vyskupijos "dūmai", kurių nemažai buvo ir rytinėje LDK dalyje - išbraukus Vilniaus vyskupijos duomenis būtų 61,5 proc.).


LDK dūmų santykis pagal 1650 ir 1667 m. surašymą
Vaivadija, pavietas Suregistruota
dūmų 1650 m.
Suregistruota
dūmų 1667 m.
1667 ir 1650 m.
dūmų santykis
(%)
Vilniaus 13524 7035 52,0
Vilniaus vyskupijos 26452 7937 30,0
Ašmenos 30238 13966,5 46,2
Breslaujos 5284 2212 41,9
Lydos 10789 9356 86,7
Ukmergės 17704 15102 85,3
Iš viso 103991 55608,5 53,5
Trakų 14688 7169 48,8
Gardino 27367 17338 63,4
Kauno 13635 7088 52,0
Upytės 22981 14841 64,6
Iš viso 78671 46436 59,0
Žemaitija 43630 31102,5 71,3
Žemaičių vyskupijos 4860 2810 57,8
Iš viso 48490 33912,5 69,9
Brastos 36284 22222 61,2
Pinsko 23262 13426 57,7
Lucko vyskupijos 2802
Iš viso 62348 35648 57,2
Minsko 24010 9882 41,2
Mozyriaus 3668 1969 53,7
Rečicos 4076 1633 40,1
Iš viso 31754 13484 42,5
Mstislavlio 7382 4119 55,8
Naugarduko 42918 24803 57,8
Slanimo 13944 9363 67,1
Valkavisko 11312 7207 63,7
Iš viso 68174 41373 60,7
Polocko 22676 3322 14,6
Smolensko 19598
Starodubo 2980
Vitebsko 11429 3334 29,2
Oršos 70516 20630 29,3
Iš viso 81945 23964 29,2
Livonijos 2170 663 30,6
Iš viso LDK 530179 258530 48,8

Šaltinis: Tyla, Antanas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648-1667), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010, p. 330-331.

žymės: , , , , ,

19 Komentarai (-ų):

Anonymous Renata rašė...

Dekui uz recenzija. Galetumet dazniau apzvelgti istorines knygas, nes kartais is pavadinimo ir vos keliu zodziu aprasymo nesuprasi apie ka ta knyga. Ideja naujam skyreliui?

2010-10-09 02:38:00  

Anonymous Anonimiškas rašė...

gera recenzija, sveikinu.

2010-10-10 11:42:00  

Anonymous Pats rašė...

esu suabejojes Antano Tylos kompetencija. Del vieno svarbaus dalyko, kuriuo dabar meluojama siekiant pridengti Pabaltijo rezimu kapituliacija ir ultimatumu priemima 1939.

Stai Stanislovo Bartulio knygoje "Naujuju amziu Lietuvos istorija" rasoma: "Kritus Lenkijai nuo dvieju agresoriu, Lietuva atsidure rimtame pavojuje. DAR NEBUVO ZINOMI SLAPTI VOKIETIJOS IR TARYBU SAJUNGOS SUOKALBIAI DEL LIETUVOS IR KITU BALTIJOS VALSTYBIU PADALIJIMA, BET NEPRIKLAUSOMYBES PRARADIMO PAVOJUS KABEJO KAIP "DAMOKLO KARDAS".
Sita mela recenzavo pats prof. Antanas Tyla. Talinas ir Ryga zinojo puikiai apie visus slaptuosius protokus.

Pasiremkime saziningais latviu ir estu autoriais.
"The government of Latvia was informed of the contents of the secret agreement of Molotov - Ribentrop pact, but could do nothing to change the situation". Experiencing Totalitarism. Andrejs Plakans

"Archyvinė medžiaga ir memuarai patvirtina, jog informuoti Rygos, Talino ir Helsinkio sluoksniai žinojo, jog pagal Molotovo-Ribbentropo paktą Latvija, Estija ir Suomija buvo paliktos Sovietų Sąjungos įtakos sferai." Estijos uzsienio politika 1939-1940 m. Magnus Ilmjarv

Bartulio knygpalaike, kuria recenzavo Tyla, leista 2007 m. Ilmjarv straipsnis apie Estijos uzsienio politika www.genocid.lt duombazeje atsidures 2004 sausi. Plakans knyga pasirode 2007 7 25. Gal nei Bartulis, nei Tyla Plakans nepaskaite... Bet Ilmjarv nezinoti negalejo.

Taigi Tomai, jus reklamuojate mazu maziausia nepastabaus autoriaus knyga ir dar ji vadinate zymiu istoriku. Reiketu kritiskiau...

2010-10-11 17:10:00  

Blogger Tomas Baranauskas rašė...

Jūs čia blusinėjate net ne A. Tylos tekstą. Recenzentas negali būti atsakingas už kiekvieną smulkmeną, o jūs dar ir neįrodote, kad čia kažkas negerai, nes iš pateiktos citatos neaišku, kada Rygą ar Taliną pasiekė žinios apie Molotovo-Ribentropo paktą. Žodžiu, nelabai supratau, kodėl taip nevykusiai ir kvailai norite kvestionuoti Tylos kompetenciją. Jums nepatiko A. Tyla ar aš?

2010-10-11 18:34:00  

Anonymous Pats rašė...

Sutinku, bet pavardes uzdejimas jau daug ka reiskia. Zinojimas ir nezinojimas svarbus yra tuom:
Sis zinojimas buvo vertingas iskart po Molotovo - Ribentropo pakto pasirasymo. Zinojimo verte nuo buvo nuo Molotovo - Ribentropo pakto iki savitarpio pagalbos sutarciu pasirasymo. T.y tas laikotarpis, per kuri Talinas ir Ryga turejo apsciai laiko pasiruosti gynybai. Plakans raso, kad Latvija nedare nieko, kad pakeistu situacija - vadinasi buvo gan ilgas laiko tarpas nuo tada kada suzinojo iki ultimatumo is SSRS. Jeigu mes panagrinetume Latvijos gynybos planus, konkreciai plana "Austrumi" ir Mobilizacijos plana, mes pamatytume, kad 7 diviziju komplektavimas butu baigtas blogiausiu atveju 5 diena. Galiu lazintis is butelio viskio, kad pvz Ryga turejo daug daugiau laiko negu 5 dienos reikalingos sumobilizuoti 7 divizijas.

As kvestionuoju Tyla, kad jis recenzavo Bartulio knygpalaike, kurioje arba meluojama, o gal paprasciausiai nusisnekama. Gal but jis to nepastebejo, tai jam neprideda garbes. Pamates, kad jus pareklamavot jo knyga, man kilo noras parasyti apie Tylos recenzuotos knygos mela/nusisnekejimus.

2010-10-11 19:16:00  

Anonymous Anonimiškas rašė...

Patsui: pirmyn, o dar geriau pats parašyk savo knygą:)
Nepamatuotas kito niekinimas yra chamo mužiko bruožas, beje.

2010-10-11 21:04:00  

Anonymous Pats rašė...

Tam po truputi ir rengiuosi. Ka as niekinu? Bartuli? Tegu Bartulis pries rasydamas savo knyga patikrina elementarius faktus, nes ja skaito ir kiti, o po to prisiskaito ir teisina pabaltijo rezimus, kurie esa nieko negalejo padaryti, kartodami stebuklinga burtazodi "toks laikmetis", kuris kaip "sezamai atsiverk", aptemdo maziau issilavinusio prota ir tas kaip uzsuktas kartoja ta pati - "nezinojo", "nebuvo laiko", "toks laikmetis"...

2010-10-12 00:54:00  

Anonymous Dar Karta rašė...

"sluoksniai žinojo" kas tie sluoksneii. Ir tarp jusu pateiiktos anglu kalbos ir jusu vertimo labai didzhiulis ne atitikmuo. Vienas klausimas tai ar ie zhinojo apie susitikima kitas klausimas ar buvo zhinomi kashkokiemtai sluoksnem kaip jus sakote slapti protokolai ir t.t. Bet visa tai tik smulkmena paliginus su dabartiniu taribineis santvarkos palikimu Lietuvoi. Zhmoneis save pasivadine istorikais platina ivairiauses istorines ideias kaip realeii buvuses ir kai kurios ideios jau netgi virtusios ideologiomis. Tai ira dabartinei ir pati didzhiause Lietuos beida tai gausibei pereiinamo modelio istoriku ash juos taip pavadinthiaus. Tai kashkas panashaus tarp taribinio istoriko ir istoriko pereiinamas modelis. Ir tai visai ne juokinga.

2010-10-12 17:28:00  

Anonymous Päts rašė...

to dar karta -
Jus gal aklas? Ar citatu nesuprant? Lietuviska citata apacioj yra ne Plakans vertimas, o atskiras teiginys, Ilmjarv citata. Ismokite rastvedybos taisykliu, kaip skiriamos citatos ir tada nereikes kvailu klausimu uzdavineti.
Jeigu jums neaisku ar tikrai zinojo tai paskaitykite tas citatas dar karta. jeigu jomis netikite, paieskokite kitu saltiniu.

Antra, ismokite pats lietuviskai, nes cia ka rasinejat tai neimanoma perskaityti.

Trecia, kokiu istoriku norite? Vienos istorines tiesos? vienos istorines tiesos ieskokite tarybineje enciklopedijoje

2010-10-13 21:59:00  

Anonymous Dar Karta rašė...

O ash galvojau kad jus the taip talentingai verthete bet vistik " contents of the secret agreement of Molotov" lietuvishkoi jusu kalbos tsitatoi "paliktos Sovietų Sąjungos įtakos sferai." Jus priesh ka nors rashidamas taisiklingai kaip jum atrodo pirmiause ishmokite kalbos ptieshingu atveiu man susidaro ispudis kad anglu kalba jus kashka ishgasdinti bandot. O dabar gal galeithiau pasidomauti jusu kokeiis gi dokumentais galima patvirtinti kad Latvios ir Estios viriausibeis kad ir 1940 zhinojo slaptu susitarimu tarp Sovietu Sajungos ir Voketios turini. Kaip ash isivaizduoju tai tureitu buti autentishki dokumentai ish butent to laikotarpio bet ne senelio prisimintas pasakoimas kuris iviko gerokai veiliau.
Taiva istoria susideda ish smulkmenu tai ira kaip jus sakot "Archyvinė medžiaga" kurios kaip itariu neira. O jos ir buti negali nes apie jokius slaptus protokolus 40-tais neii Latvios viriausibei nei Estios viriausibei nieko nezhinojo. Kas deil tiesos tai i turi buti pagrista to meto dokumentais viriausibeis posedzhiu ishrashais korespondentsios ir t.t Bet tiesa negali buti grista emotsiom.

2010-10-14 01:42:00  

Anonymous Päts rašė...

Jus klystate.
"The government of Latvia was informed of the contents of the secret agreement of Molotov - Ribentrop pact, <...>
Issivercia: "Latvijos vyriausybe zinojo slaptaji Molotovo-Ribentropo pakto turini <...>. Jei manimi netikite, galite pazodziu issiversti su google ar VDU vertejais. Plakans pasako du svarbius faktus 1. Latvija zinojo esant toki pakta 2. zinojo turini.

Del konkreciu dokumentu klauskite paciu autoriu (Plakans, Ilmjarv).
Jeigu jums atrodo, kad tu dokumentu nera ir jus nuo savo itarimo pereinate prie pareiskimo, kad Ryga ir Talinas nezinojo - tai jusu problema.

Jeigu jusu neitikina mineti autoriai ar ju turimi dokumentai, tai jus pats pagalvokite ir savo galva. Kam 1939 pavasari, dar pries pasirasant molotovo - ribentropo pakta SSRS ties Latvijos tiesa pradejo statyti bunkerius, apzvalgos bokstus, iskeldinejo vietinius gyventojus gyvenancius palei Latvijos siena, tiese gelezinkelius, kelius etc. Latvijos zvalgyba sita reikala kuo puikiausiai zinojo, cia net pasienio guardai aiskai plika akimi tai mate. Tolimesni veiksmai kaip iprastines sienos apsaugos pakeitimais paprastais RA kareiviais ir galiausiai didziuliu pajegu koncentravimu ties siena 1939 rugseji. Cia net nereikia zinoti Molotovo - Ribentropo pakto, kad suvoktum, kam tai skirta. Todel bet kokie paaiskinimai, kad esa Ryga nezinojo, negirdejo, nesitikejo, todel nepasiruosusi liko stoveti pries Maskva yra absurdiski. Taip Ryga ir buvo nepasiruosusi, bet ne todel, kad nezinojo. O vat kodel nepasiruose tai cia atskiras diskusijos klausimas.

2010-10-14 21:26:00  

Anonymous Istorija besidomintis pilietis rašė...

Jeigu būtume pralaimėję XVII a. karus ir nuo tada likę rusų valdomi - būtų neaišku su mūsų tautiniu išlikimu. Gal būtume kaip šiandienos "belarusiai", ar dar blogiau. Rusai turėtų progą aiškinti, kad Lietuva jiems priklausė 400 metų. Šiandien jiems net Kaliningradas "skaitosi" rusų žemė, tai kaip būtų su mumis... Kita vertus gal nieko baisaus neatsitiktų. Latviai nepražuvo dar ilgiau svetimtaučių valdomi

2010-10-14 21:29:00  

Anonymous Päts rašė...

dekokite likimui, kad buvo sudaryta Liublino unija, nes butent unija uztvirtino valstybes egzistavima iki 1795. Viena LDK be Lenkijos butu kritusi pora amziu anksciau.

2010-10-14 23:28:00  

Blogger Tomas Baranauskas rašė...

Ačiū tau, likime, kad buvo sudaryta Liublino unija, o broliai lenkai, nesavanaudiškai atėję Lietuvai į pagalbą, ta proga atsirėžė gerą trečdalį išsaugotos valstybės teritorijos.

2010-10-15 01:18:00  

Anonymous Päts rašė...

Aciu Dievui XVI a. nebuvo tautininku diktaturos, kurie del Vilniaus paaukojo valstybe, ar net visa Vidurio Europa

2010-10-15 01:31:00  

Anonymous Dar Karta rašė...

Kur ash klistu. Kur ash klistu. Tai jus klistat tikeidamas ir bandidamas ta tikeima perteiikti kitiem kad tikeitu. Deja istoria sheii dienai ira toke kad jokeiis to meto tai 39-40 m. dokumentais negalima patvirtinti kad Latvios ir Estios viriausibeis zhinojo slaptu susitarimu turini. Nujautei galbut zhinojo ne ir tai butu tos istorios pabaiga.

2010-10-15 05:06:00  

Anonymous Ričardas rašė...

Nūnai parūpo sužinoti, kodėl nėra įdėdami "Ekspedicija į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes" Jau 6 dalis voliojasi sarmatijos tinklalapyje.

2010-10-16 02:45:00  

Anonymous Ibicus rašė...

> tiesa, čia būta ne tik tiesioginio žudymo

bet ir bado, maro, vietinių gyventojų žydų žudymų, t.v. "šišų" banditų gaujų, o taip pat ir LDK kariuomenės vykdytų represijų ir žudynių, ar ne?

2010-10-29 21:33:00  

Blogger Tomas Baranauskas rašė...

Žydai irgi ne visi konclageriuose ar masinių žudynių vietose žuvo - kai kurie ir nuo karo veiksmų, kaip taikūs gyventojai ar kariai bei partizanai...

2010-10-29 22:04:00  

Rašyti komentarą

Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]

<< Pradinis puslapis

 
Lietuvos.istorija.net
Lituanistica
Lietuviai ir lietuvių kalba LDK laikais *
Литовцы и литовский язык во времена ВКЛ

KLEINLITAUEN
Ein Provinz im Ostpreußen
Lietuvos istorijos kalendorius
Svarbiausi kiekvienos dienos Lietuvos istorijos įvykiai
Publicistika
Istorinė publicistika Interneto portaluose
Politika
Iš dabarties istorijos

Literatūra
Kūryba istorine tema
Alkas.lt - Naujienos
Voruta.lt - Naujienos