Atsargiai! VRK nariai skleidžia prasimanymus apie Konstitucinio teismo sprendimą
Po sausio 24-osios Konstitucinio teismo sprendimo pasigirdo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narių ir kai kurių politikų komentarai,
esą šis nutarimas reiškia, jog šiuo metu inicijuojamas referendumas dėl
žemės nepardavimo užsieniečiams būtų antikonstitucinis ir todėl jo
nebereikia net svarstyti. Taip pareiškė konservatorių deleguotas VRK
narys Valdas Benkunskas. Ką tai galėtų reikšti? Manau, kad tokie
pareiškimai yra ne kas kita, kaip bandymas sutrikdyti sėkmingai VRK
„geležinių kurpaičių“ sunešiojimo užduotis įveikti baigiančių Žemės
referendumo iniciatorių darbą. Skleidžiama sąmoninga dezinformacija,
nes jokio nutarimo, kuriuo būtų keliama bent abejonė būsimo referendumo
teisėtumu Konstitucinis Teismas nepriėmė ir negalėjo priimti.
Minėto nutarimo Konstitucinis teismas negalėjo priimti dėl dviejų priežasčių:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai apibrėžia Konstitucinio teismo kompetenciją – tai Seimo, Vyriausybės ir Prezidento priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai vertinimas – referendumu priimtų sprendimų vertinimas neįeina į Konstitucinio teismo kompetenciją, todėl neturėtų galios net tuo atveju, jeigu Konstitucinis teismas imtųsi juos vertinti;
2) Konstitucinio teismo niekas ir neprašė vertinti Žemės referendumo iniciatyvos atitikimo Konstitucijai.
Kokį gi sprendimą Konstitucinis teismas iš tikrųjų priėmė? Pernai lapkričio 7 dieną Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti, ar dar 2006 m. priimta Lietuvos Konstitucijos 125 straipsnio pataisa, kuria iš Konstitucijos buvo pašalinta Lietuvos Bankui suteikta išimtinė pinigų emisijos teisė, neprieštarauja Konstitucijai. Atsakymą Konstitucinis Teismas paskelbė šių metų sausio 24 dienos nutarimu.
Konstitucinis Teismas iš esmės patvirtino Seimo narių abejones – taip, priimant šią pataisą buvo nesilaikoma Konstitucijos, todėl ji negalioja, bet… Konstitucinio teismo teisėjai čia priėmė išties paradoksalų sprendimą: „pripažinus Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai neįsigalioja Konstitucijos 125 straipsnio redakcija, galiojusi iki šios Konstitucijos pataisos priėmimo. Tai reiškia, kad Konstitucijoje nenustatyta išimtinė Lietuvos banko pinigų emisijos teisė“. Taip esą yra dėl to, kad dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje Lietuvos banko kompetencija pinigų emisijos srityje turi būti patikėta Europos centriniam bankui.
Nutarimas iš tiesų paradoksalus. Po jo lieka neaišku, kokia gi Konstitucijos 125 straipsnio redakcija turėtų galioti, jeigu teisėtai ji niekada nebuvo pakeista? Ar šį kartą Konstitucinis Teismas atsisako principo, kad „iš neteisės negali atsirasti teisė“? Nes jeigu šio straipsnio niekas niekada teisėtai nepakeitė, kada gi jis neteko galios? O gal Konstitucinis Teismas tą galią panaikino? Bet Konstitucinis Teismas turi teisę vertinti tik kitų teisės aktų atitikimą Konstitucijai, o ne pačios Konstitucijos straipsnius išbraukinėti, remiantis tuo, kad jie neva prieštarauja kitoms Konstitucijos dalims… O gal pagal šią naujovišką doktriną paaiškės, kad Lietuvos Konstitucijoje jau seniai pilna nebegaliojančių straipsnių, kuriuos neva paneigė ES teisės aktai? Gal net pirmasis straipsnis, skelbiantis, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ jau nebegalioja arba ateity gali netekti galios, remiantis kokiu nors europiniu dokumentu?
Bet tuo tarpu palikime šias dilemas nuošaly. Šiuo atveju kur kas svarbiau, kad VRK nariai, panikuojantys dėl to, kad gali tekti pripažinti referendumo iniciatyvos teisėtumą, ėmėsi atviro melo ir visuomenės klaidinimo, panaudodami fiktyvias nuorodas į Konstitucinio teismo sprendimą. Galimas dalykas, kad po to seks ir atitinkami VRK nutarimai.
Todėl ir VRK nariams, ir visuomenei, turbūt verta priminti trečiąjį Konstitucijos straipsnį: „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ Ir neužmiršti pažiūrėti Espreso TV transliaciją iš Kijevo, o po to pamąstyti, kas atsitinka, kai valdžios atstovai įžūliai mindo Tautos valią.
----------
POST SCRIPTUM: Veidaknygėje šį straipsnį jau aptarė žymūs ir niekada neklystantys teisinykai...
Taigi, M. Riomerio universiteto propiesorius, podraug ir VRK narys beigi rašytojas fantastas Justinas Žilinskas, o taipogi to paties universiteto asistentas Tomas Chochrin, savo bloge "jurisprudencija.wordpress.com" pateikęs fundamentalų darbą - jam pasirodžiusių svarbiomis Konstitucinio teismo nutarimo citatų rinkinį, dalinasi savo įžvalgomis apie mano straipsnį. Naudojama MRU standartus turbūt atitinkanti teisinė beigi mokslinė terminija - "tu - beviltiškas", "nuopisa" (paredagavus pakeista į "(explicit)"), "šiukšlė". Argumentacija - kažkur tarp eilučių, bet fundamentali. Manyčiau, skaitytina maždaug taip: "Mes - teisinykai, o tu - kvailys".
Minėto nutarimo Konstitucinis teismas negalėjo priimti dėl dviejų priežasčių:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai apibrėžia Konstitucinio teismo kompetenciją – tai Seimo, Vyriausybės ir Prezidento priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai vertinimas – referendumu priimtų sprendimų vertinimas neįeina į Konstitucinio teismo kompetenciją, todėl neturėtų galios net tuo atveju, jeigu Konstitucinis teismas imtųsi juos vertinti;
2) Konstitucinio teismo niekas ir neprašė vertinti Žemės referendumo iniciatyvos atitikimo Konstitucijai.
Kokį gi sprendimą Konstitucinis teismas iš tikrųjų priėmė? Pernai lapkričio 7 dieną Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti, ar dar 2006 m. priimta Lietuvos Konstitucijos 125 straipsnio pataisa, kuria iš Konstitucijos buvo pašalinta Lietuvos Bankui suteikta išimtinė pinigų emisijos teisė, neprieštarauja Konstitucijai. Atsakymą Konstitucinis Teismas paskelbė šių metų sausio 24 dienos nutarimu.
Konstitucinis Teismas iš esmės patvirtino Seimo narių abejones – taip, priimant šią pataisą buvo nesilaikoma Konstitucijos, todėl ji negalioja, bet… Konstitucinio teismo teisėjai čia priėmė išties paradoksalų sprendimą: „pripažinus Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai neįsigalioja Konstitucijos 125 straipsnio redakcija, galiojusi iki šios Konstitucijos pataisos priėmimo. Tai reiškia, kad Konstitucijoje nenustatyta išimtinė Lietuvos banko pinigų emisijos teisė“. Taip esą yra dėl to, kad dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje Lietuvos banko kompetencija pinigų emisijos srityje turi būti patikėta Europos centriniam bankui.
Nutarimas iš tiesų paradoksalus. Po jo lieka neaišku, kokia gi Konstitucijos 125 straipsnio redakcija turėtų galioti, jeigu teisėtai ji niekada nebuvo pakeista? Ar šį kartą Konstitucinis Teismas atsisako principo, kad „iš neteisės negali atsirasti teisė“? Nes jeigu šio straipsnio niekas niekada teisėtai nepakeitė, kada gi jis neteko galios? O gal Konstitucinis Teismas tą galią panaikino? Bet Konstitucinis Teismas turi teisę vertinti tik kitų teisės aktų atitikimą Konstitucijai, o ne pačios Konstitucijos straipsnius išbraukinėti, remiantis tuo, kad jie neva prieštarauja kitoms Konstitucijos dalims… O gal pagal šią naujovišką doktriną paaiškės, kad Lietuvos Konstitucijoje jau seniai pilna nebegaliojančių straipsnių, kuriuos neva paneigė ES teisės aktai? Gal net pirmasis straipsnis, skelbiantis, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ jau nebegalioja arba ateity gali netekti galios, remiantis kokiu nors europiniu dokumentu?
Bet tuo tarpu palikime šias dilemas nuošaly. Šiuo atveju kur kas svarbiau, kad VRK nariai, panikuojantys dėl to, kad gali tekti pripažinti referendumo iniciatyvos teisėtumą, ėmėsi atviro melo ir visuomenės klaidinimo, panaudodami fiktyvias nuorodas į Konstitucinio teismo sprendimą. Galimas dalykas, kad po to seks ir atitinkami VRK nutarimai.
Todėl ir VRK nariams, ir visuomenei, turbūt verta priminti trečiąjį Konstitucijos straipsnį: „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ Ir neužmiršti pažiūrėti Espreso TV transliaciją iš Kijevo, o po to pamąstyti, kas atsitinka, kai valdžios atstovai įžūliai mindo Tautos valią.
----------
POST SCRIPTUM: Veidaknygėje šį straipsnį jau aptarė žymūs ir niekada neklystantys teisinykai...
Taigi, M. Riomerio universiteto propiesorius, podraug ir VRK narys beigi rašytojas fantastas Justinas Žilinskas, o taipogi to paties universiteto asistentas Tomas Chochrin, savo bloge "jurisprudencija.wordpress.com" pateikęs fundamentalų darbą - jam pasirodžiusių svarbiomis Konstitucinio teismo nutarimo citatų rinkinį, dalinasi savo įžvalgomis apie mano straipsnį. Naudojama MRU standartus turbūt atitinkanti teisinė beigi mokslinė terminija - "tu - beviltiškas", "nuopisa" (paredagavus pakeista į "(explicit)"), "šiukšlė". Argumentacija - kažkur tarp eilučių, bet fundamentali. Manyčiau, skaitytina maždaug taip: "Mes - teisinykai, o tu - kvailys".
žymės: Justinas Žilinskas, konstitucija, MRU, teisė, Tomas Chochrin
2 Komentarai (-ų):
Ger. Tomai Baranauskai,
atsargiai, nes dabar jus tikrai koncervatoriu visur iziurimi rusai puola.
Aciu jums uz tikraji teisininko veida, be nihilizmo.
Sveiki,
Aš už laisvą žemės pardavimą. Bet jei referendumu būtų nuspręsta kitaip, tai ir būtų kitaip. Jei referendumas patariamasis, tada galimi variantai.
Negalima laisvai tautai uždrausti priimti net ir neprotingų sprendimų. Šiuo atveju, niekas negali varžyti tautos laisvės, net, jei pavyzdžiui, kas surinktų parašus referendumui, dėl lenkų kalbos kaip valstybinės.
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis