Kas vyksta Kauno pilyje?

Kas gi šiuo metu vyksta Kauno pilyje, kuri jau pradėta darkyti pagal architekto Kęstučio Mikšio projektą? Klausimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pavedimu šių metų spalio 30 d. buvo svarstomas Valstybinės kultūros paveldo komisijos (kuriai priklauso ir projekto autorius K. Mikšys) posėdyje. Komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė neslėpė, kad, kas vyksta jai neįdomu, o vadinasi neturėtų dominti ir komisijos. Posėdžio tikslas buvo pasakyti, kad kas ten bevyktų, tai yra gerai. Kitos nuomonės buvo tiesiog ignoruojamos. Pabaigai, šiaip taip išsikovojo teisę tarti žodį Seimo narys Gintaras Songaila, suformulavęs konkretų klausimą. Tad pabaigoje G. Drėmaitė pagaliau prabilo visai atvirai: Kaune vykdomi darbai pavadinti atkūrimu tik todėl, kad šito reikia, norint gauti Europos pinigus!

Visada maniau, kad tai yra sukčiavimas - kriminalinis nusikaltimas, numatytas Baudžiamajame kodekse. Bet, pasirodo, tai yra veiksmas, kuris viešai rekomenduojamas valstybės institucijos posėdyje!

Pateikiu posėdžio pabaigos išklotinę.

G. Drėmaitė. Ačiū labai. Man atrodo, kad iš tikrųjų sutarimas yra vieningas pakankamai. Ir, kadangi mes esame įpareigoti savo, reiškia, aptarimą pateikti kaip atsakymą Seimo komitetui, kadangi buvo garso įrašas, mes suvesim jūsų nuomones į vieną bendrą ir pateiksim komitetui mūsų svarstymo išvadas. Taigi, man atrodo, visi galvojame tikrai apie vieną ir tą patį. Kauno pilis, dar kartą kartoju, yra visos Lietuvos labai svarbus paminklas – tai yra mūsų istorija. Ir iš tikrųjų jinai turi būt restauruota ir eksponuota taip, kaip mes... kaip remiasi moksline dokumentika. Taigi... Bet vieną sekundę... Prašau.

G. Songaila. Vienos sekundės neužteks.

G. Drėmaitė. Nu tai turėjot pasidalint. Prašau.

G. Songaila. Aš nesu čia tos komandos narys. Aš atvažiavau kaip Seimo narys, kur dalyvavau Švietimo ir mokslo kultūros komitete bent šiek tiek.

G. Drėmaitė. Aš labai atsiprašau...

G. Songaila. Tai atleiskite...

G. Drėmaitė. Leiskit, atsiprašysiu.

G. Songaila. Ne, ne nereikia manęs atsiprašinėti. Nereikia manęs atsiprašinėti.

G. Drėmaitė. Aš maniau, kad jūs norėsit muštis.

G. Songaila. Aš nepradėsiu muštis. Aš tiktai paprašiau man suteikti žodį, bet, matyt, čia jūsų tvarka kitokia, bet vis tiktai yra parlamentinės kontrolės funkcija ir aš čia atvažiavau kaip parlamento narys paklausyti, kas čia vyksta. Tai, tiesą sakant, nesupratau, matyt, dar bandysiu aiškintis. Nesupratau, ar tas projektas yra restauravimas, nes jūs kalbėjot, kad jūs rūpinatės restauravimu. Jūs gi mokslinė metodinė institucija.

G. Drėmaitė. Mes ne...

G. Songaila. Nepertraukinėkit manęs. Rūpinatės restauravimu, rūpinatės atkūrimu paveldo. Tas projektas nėra nei restauravimo, nei atkūrimo. Ir čia dar buvo pasakyta „kultūrinės vertės išryškinimas“. Tai aš negirdėjau apie tai, kaip čia ta kultūrinė vertė išryškinama. Tai, norėtųsi, kad jūs į tuos klausimus savo rašte Švietimo ir mokslo kultūros komitetui atsakytumėt, nes kitaip Komitetas ir vėl į jus kreipsis. Ačiū.

G. Drėmaitė. Tai gerbiamas, aš noriu iš karto atsakyti. Mes, iš tikrųjų prižadu, mes nenagrinėjam projekto ir nenagrinėsim – tai nėra mūsų kompetencija.

G. Songaila. Bet projektas vadinasi „atkūrimo“.

G. Drėmaitė. Žinot, ką? Visi Europos pinigai struktūriniai – jų pavadinimas yra visiškai netinkamas. Jie siunčia pritaikymui, kaip ir Bernardinų bažnyčiai, o restauravimą ten nėra nė vieno žodžio. Taip kad gal šiuo momentu nesikabinkim prie pavadinimo, nes iš tikrųjų pavadinimai būna įvairūs – taip, kaip naudingiau politikai.

R. Žiliukas. Tada pinigus kas grąžins?

G. Drėmaitė. Bet, man atrodo, mes išgirdome, kad mes už Kauno pilies...

G. Songaila. Atkūrimą?

G. Drėmaitė. Tikrą restauravimą.

G. Songaila. Dar kartą pakartojot.

G. Drėmaitė. Ačiū labai, klausimas baigtas. Pertrauka. Po pertraukos bus dar labai daug svarbių klausimų.