Kaip atrodė Kauno pilis?
Šiuo metu išlikusi ir žinoma pilies pamatų dalis sudaro mažiau kaip pusę buvusios pilies. Esamas pilies vaizdas esmingai iškreipia istorinį pilies įvaizdį: tai turi būti uždaras kompleksas, juosiamas įtvirtinimų linijos – gynybinės sienos. Kol pilies yra tik griuvėsiai, esama padėtis yra natūrali. Tačiau atkūrus pilies tūrį ant išlikusių pamatų, atsirastų keistos konfigūracijos statinys – pusė pilies. Pusė atkurtos pilies yra nelogiška konstrukcija, nes tai jau nebe pilies griuvėsiai, bet dar ir ne pilis.
Todėl bet koks bandymas atkurti Kauno pilį turi prasidėti nuo moksliniais tyrimais pagrįsto pilies plano atkūrimo. Kauno pilyje iki šiol atlikti archeologiniai tyrinėjimai leidžia tikėtis, kad tai yra įmanoma, ir todėl stebina pilies projektuotojų aiškinimai, neva visa šiaurinė pilies dalis yra visiškai nuplauta Neries.
Šiaurinės pagrindinės pilies dalies sienos iš tikrųjų yra buvo paplautos ir nuvirto (tai, beje, nereiškia, kad jų liekanų negalima ieškoti). Tačiau pirmoji Kauno pilis buvo apjuosta dvejomis sienomis. Be pagrindinės pilies sienos, fosos apačioje buvo pastatyta priešpilio siena, o rytinėje pilies pusėje, dar 1,8 m žemiau, priešpilio siena buvo įrengta ir statant antrąją pilį. Šių sienų tyrimus vykdęs archeologas Algirdas Žalnierius nustatė, kad priešpilio sienų pamatai buvo įleisti žemiau Neries dugno lygio, kuris iš pradžių buvo 17 m nuo jūros lygio, o iki XX a. dėl sąnašų kaupimosi pakilo iki 20 m. 1994 m. tyrinėjimų metu buvo nustatyta, kad 21,9 m nuo rytinės pilies sienos nutolusi antrosios pilies priešpilio sienos pamato apačia buvo giliau kaip 18,50 m lygyje (4,7 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus). Tuo remiantis šios sienos tęsinio ieškota Neries nuplautoje teritorijoje ir jis surastas: „Pamato liekanos buvo rastos 3,8 m gylyje, 5 m gylyje apačios dar nepasiekta. Gauti duomenys leidžia tikėtis, kad bus galima nustatyti buvusį pilies perimetrą“ (Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 192).
Taigi, pirmiausia turi būti atlikti archeologiniai tyrinėjimai, kurių uždavinys būtų surasti priešpilio sienos pamatus Neries nuplautoje pilies dalyje ir pagal juos rekonstruoti visą pilies tūrį.
Todėl bet koks bandymas atkurti Kauno pilį turi prasidėti nuo moksliniais tyrimais pagrįsto pilies plano atkūrimo. Kauno pilyje iki šiol atlikti archeologiniai tyrinėjimai leidžia tikėtis, kad tai yra įmanoma, ir todėl stebina pilies projektuotojų aiškinimai, neva visa šiaurinė pilies dalis yra visiškai nuplauta Neries.
Šiaurinės pagrindinės pilies dalies sienos iš tikrųjų yra buvo paplautos ir nuvirto (tai, beje, nereiškia, kad jų liekanų negalima ieškoti). Tačiau pirmoji Kauno pilis buvo apjuosta dvejomis sienomis. Be pagrindinės pilies sienos, fosos apačioje buvo pastatyta priešpilio siena, o rytinėje pilies pusėje, dar 1,8 m žemiau, priešpilio siena buvo įrengta ir statant antrąją pilį. Šių sienų tyrimus vykdęs archeologas Algirdas Žalnierius nustatė, kad priešpilio sienų pamatai buvo įleisti žemiau Neries dugno lygio, kuris iš pradžių buvo 17 m nuo jūros lygio, o iki XX a. dėl sąnašų kaupimosi pakilo iki 20 m. 1994 m. tyrinėjimų metu buvo nustatyta, kad 21,9 m nuo rytinės pilies sienos nutolusi antrosios pilies priešpilio sienos pamato apačia buvo giliau kaip 18,50 m lygyje (4,7 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus). Tuo remiantis šios sienos tęsinio ieškota Neries nuplautoje teritorijoje ir jis surastas: „Pamato liekanos buvo rastos 3,8 m gylyje, 5 m gylyje apačios dar nepasiekta. Gauti duomenys leidžia tikėtis, kad bus galima nustatyti buvusį pilies perimetrą“ (Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 192).
Taigi, pirmiausia turi būti atlikti archeologiniai tyrinėjimai, kurių uždavinys būtų surasti priešpilio sienos pamatus Neries nuplautoje pilies dalyje ir pagal juos rekonstruoti visą pilies tūrį.
3 Komentarai (-ų):
ihjmmmmmmmmmmmmmmm
O čia tai geras :)
Nieko gero nematau...
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis