Istorija.net Tomo Baranausko istorijos puslapiai  
 
FORUMAI * ФОРУМЫ * FORUMS
Lietuvos istorijos forumas * Форум истории Литвы * Forum of Lithuanian history
.
 
2016-01-23

„Sėlos aktuose“ – seniausia Šiaurės Rytų Lietuvos praeitis

„Sėlos aktų“ viršelis
Sausio 27 d. – vasario 2 d. Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose – Kupiškyje, Anykščiuose, Rokiškyje, Joniškyje, Biržuose ir Pasvalyje – bus pristatyti Sėlos istorijos dokumentai. Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ išleido dokumentų rinkinį „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (sudarytojas Tomas Baranauskas), į kurį įtraukti seniausiai Biržų, Kupiškio, Anykščių, Rokiškio ir Zarasų rajonų praeičiai svarbūs Mindaugo ir vėlesnių laikų dokumentai (iki XIV a.). Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba paraleliai su vertimu į lietuvių kalbą, o taip pat pateikiamos jų originalų nuotraukos iš Berlyno, Krokuvos ir Stokholmo archyvų. Leidinyje taip pat pateikta XIII – XV a. Sėlos istorijos apžvalga ir skelbiamų dokumentų komentarai.

Sėlos dalybų tarp Vokiečių ordino ir Rygos arkivyskupo aktas sudarytas 1256 m. pabaigoje. 2016 m. sukanka 760 metų nuo šio akto sudarymo ir 600 metų – nuo pačiame Žiemgalos bei Sėlos paribyje įsikūrusių Biržų pirmojo paminėjimo (Biržus pirmą kartą minintis 1416 m. rugpjūčio 23 d. Livonijos magistro laiškas paskelbtas „Žiemgalos aktuose“). Tad šis leidinys dedikuotas šioms sukaktims.

Žiemgalos ir Sėlos istoriniai likimai XIII amžiuje buvo glaudžiai susiję. Juos sieja 1218–1226 m. formaliai gyvavusi Sėlos vyskupija, apėmusi rytų Žiemgalą ir šiaurės Sėlą, o taip pat galutinis viduramžių vokiečių ekspansijos rezultatas – Kuršo, Žiemgalos ir Sėlos padalijimas į bemaž lygias pietines ir šiaurines dalis, atitekusias atitinkamai Lietuvai ir Livonijai (nuo 1918 m. – Latvijai).


1256 m. Sėlos dalybų aktas teikia žymiai mažiau informacijos apie Sėlą nei atitinkami 1253 m. Kuršo ar 1254 m. Žiemgalos dalybų aktai. Sėlą jis apibūdina tik pagal išorinius jos valdymo centrus – Aizkrauklės ir Kuoknesės pilis – ir nemini jokių vietovardžių pačios Sėlos teritorijoje.
Šią spragą kažkiek užpildo kiti dokumentai, visų pirma Vokiečių ordino valdas pietiniame Dauguvos krante tvirtinanti 1254 m. gegužės 23 d. popiežiaus Inocento IV bulė, reikšminga šiaurinei (latviškajai) Sėlos daliai pažinti. Jos originalas nėra išlikęs, o joje tenkinamos Vokiečių ordino teritorinės pretenzijos pažeidžia Rygos arkivyskupo interesus, todėl yra abejonių dėl bulės autentiškumo.

Pietinės (lietuviškosios) Sėlos dalies vidinę struktūrą aprašo 1255 m. spalio mėn. Mindaugo Sėlos dovanojimo Vokiečių ordinui aktas. Jis jau yra neblogai žinomas Lietuvoje, mat 2003-aisiais, minint Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų, buvo atvežtas eksponuoti į Vilnių iš Berlyno, kaip „svarbiausia išsaugota ir šiandien žinoma istorinė relikvija, susijusi su vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo asmeniu“ (Dolinskas, 2005). Ta proga jis buvo komentuojamas, fotografuojamas, apsvarstytas paties akto ir prie jo prikabinto antspaudo autentiškumas.

Į „Sėlos aktų“ rinkinį įtraukta ir Rygos arkivyskupystės kapitulos 1298 m. birželio 12 d. sutartis su Danijos karaliumi Eriku VI Menvedu, kuriam už pagalbą kovoje prieš Vokiečių ordiną buvo pasiūlytos žemės Žiemgaloje, Jersikoje ir Nalšioje – iš jo galima spręsti, kad Rygos arkivyskupystei tuo metu dar priklausė gan plačios valdos į pietus nuo Dauguvos, kurios siekė net toliau į pietus, nei buvusios Sėlos ribos.

XIV a. antrojoje pusėje, kuomet Vokiečių ordinas vėl ėmė galvoti apie Sėlos užkariavimą, atsirado dar trys reikšmingi Sėlos aprašymai: du Mindaugui priskiriami suklastoti Sėlos dovanojimo aktai ir anoniminis Sėlos ribų aprašymas, datuojamas 1392 m. Šie aktai, nors juose iš esmės tik bandoma rekonstruoti XIII a. Sėlos ribas pagal jau gan miglotą savo meto supratimą, yra reikšmingi dokumentai, papildantys sėliškų vietovardžių aruodą ir mūsų žinias apie šį kraštą. Pavyzdžiui, tik iš anoniminio Sėlos ribų aprašymo sužinome apie Trakus, kurie turėjo būti Rokiškio rajone ir greičiausiai tapatintini su Papilių piliakalniu prie Obelių. Tik čia minimas ir Sėlos paribyje buvęs Latavos (Lettow, dabar – Palatavys, Anykščių raj.) piliakalnis, kuris gali būti susietas su Mindaugo karūnavimo vieta.

Šiandien nelengva lokalizuoti daugelį Sėlos aktuose minimų vietovardžių. Mažiausiai abejonių kelia dabartinėje Latvijoje esančio Sėlpilio (Salų savivaldybė) ir 1255 m. Mindaugo Vokiečių ordinui dovanotų Maleišių (Anykščių raj.) lokalizavimas (nors ir dėl jų būta kitokių nuomonių). Tačiau visi XIII–XIV a. aktuose užrašyti Sėlos vietovardžiai yra vieninteliai amžininkų užfiksuoti sėlių kalbos liudijimai, kuriuos nagrinėja kalbininkai, bandantys šį tą pasakyti apie išnykusią sėlių kalbą.

Dokumentų rinkinys „Sėlos aktai“ – tai projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ tęsinys, kurį vykdant 2014 m. jau išleistas panašus dokumentų rinkinys „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“. Jo rėmuose taip pat vyksta senųjų dokumentų pristatymai tose vietose, apie kurias jie kalba, o vietos muziejams dovanojamos didelio formato dokumentų fotokopijos. Renginių krašto muziejuose metu rinkinio sudarytojas T. Baranauskas pristatys dokumentus, apžvelgs konkretiems rajonams aktualius faktus, su projektu „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ ir jo tikslais supažindins jo vykdytojai – Pasvalio krašto muziejaus muziejininkas, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis. Pristatymų metu bus galima nemokamai įsigyti dokumentų rinkinį.

„Sėlos aktų“ pristatymai
Pristatomieji renginiai vyks:
Sausio 27 d. 15 val. – Kupiškio etnografijos muziejuje (Gedimino g. 2, Kupiškis).
Sausio 29 d. 10 val. 30 min. – Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje (A. Vienuolio g. 2, Anykščiai).
Sausio 29 d. 15 val. – Rokiškio krašto muziejuje (Tyzenhauzų al. 5, Rokiškis).
Sausio 30 d. 13 val. 30 min. – Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje (Vilniaus g. 6, Joniškis).
Vasario 2 d. 10 val. – Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (Pilies arsenalas, Radvilos g. 3, Biržai).
Vasario 2 d. 13 val. – Pasvalio krašto muziejuje (P. Avižonio g. 6, Pasvalys).

žymės: , , , , ,

1 Komentarai (-ų):

Blogger Anonymous rašė...

Daugelis žmonių patiria skausmą santykiuose, sunku atsisakyti tikros meilės, kartais mes apsimetame, kad mums viskas gerai, bet ne. Siekdami mylimo žmogaus, mes taip pat stengiamės atgauti džiaugsmą ir laimę. Daktaras Egwali yra čia, kad padėtų sulaužytoms širdims, nes jis savo galingais meilės kerais gali ir gali atgauti buvusius jūsų mylėtojus, partnerius, žmoną ir vyrą, nes esu gyvas liudininkas. Kuo greičiau susisiekite su juo „WhatsApp“ telefonu +2348122948392 arba atsiųskite jam el./dregwalispellbinder@gmail.com

2021-08-10 19:03:00  

Rašyti komentarą

Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]

<< Pradinis puslapis

 
Lietuvos.istorija.net
Lituanistica
Lietuviai ir lietuvių kalba LDK laikais *
Литовцы и литовский язык во времена ВКЛ

KLEINLITAUEN
Ein Provinz im Ostpreußen
Lietuvos istorijos kalendorius
Svarbiausi kiekvienos dienos Lietuvos istorijos įvykiai
Publicistika
Istorinė publicistika Interneto portaluose
Politika
Iš dabarties istorijos

Literatūra
Kūryba istorine tema
Alkas.lt - Naujienos
Voruta.lt - Naujienos