Kelionės po Ukrainą pabaiga: Kijevas ir Koreco pilis

Kelionė nuo Tavanės iki Kijevo buvo nelengva. Sausakimšu keliu lėtai yrėmės iki pat nakties. Galiausiai, pasiekę autostradą Kijevas-Odesa ir ja kiek pavažiavę, išsukome iš kelio ir pasistatėme palapines. Tai buvo tos vietos, netoli kurių 1362 m. rudenį įvyko garsusis Mėlynųjų Vandenų mūšis, lėmęs nemažos šiandieninės Ukrainos dalies prijungimą prie Lietuvos valstybės. Tačiau tuo tarpu nebandėme ieškoti mūšio vietos, kuri dabar lokalizuojama prie Targovicos, žinomos dar ir dėl garsiosios 1792 m. Targovicos konfederacijos. Reikėjo skubėti į Kijevą, į kurį ir taip vėlavome: pagal išankstinius planus jame turėjome nakvoti jau tą naktį ir visą dieną paskirti Kijevui. Ką gi, vietoj planuotos dienos liko pusdienis. Tiesą sakant nedidelis skirtumas - Kijevas toks miestas, kurio apžiūrai reikėtų bent savaitės, tad mūsų apsilankymas šiaip ar taip buvo gana paviršutiniškas. Kijevas jau viduramžiais buvo vienas didžiausių Europos miestų, o ir dabar jame gyvena beveik trys milijonai gyventojų - beveik tiek, kiek visoje Lietuvoje.

Be galo turtingą istoriją turintis, bet dabar neišvaizdus ir apleistas Pilies kalnas Kijevo centre ir buvo svarbiausias mūsų trumpo apsilankymo Kijeve tikslas. Apvaikščioję jį, mes patraukėme į kitą svarbią senojo Kijevo vietą – Senojo Kijevo kalną, ant kurio dabar įsikūręs Ukrainos nacionalinis muziejus. Tokia buvo trumpa pažintis su Kijevu. Kijeve ir pernakvojome. Ryte dar pasižvalgę po garsųjį Kijevo Pečioros vienuolyną (tai žymiausias vienuolynas visoje Kijevo Rusioje, tiesa, jau kelionės išvargintas Saulius Novikas jo nefilmavo), mes patraukėme atgal, link namų.

Mūsų kelias į Lietuvą vedė per jau kelionės pradžioje skersai išilgai išmaišytą Volynės žemę. Lucke, nuo kurio pradėjome pažintį su Lietuvos paveldu Ukrainoje, buvo numatyta mūsų paskutinė nakvynė. Tačiau ir Volynėje dar turėjome ką veikti – mums pakeliui stovėjo dar neaplankyta Koreco pilis. Po jos, pasukę į šalį nuo pagrindinio kelio mes aplankėme ir XVI-XVIII a. Gubkovo pilies griuvėsius. Jie stūkso ant vaizdingo Slučės upės skardžio, bet Saulius ir čia nebefilmavo, nes negalavo, išvargintas kelionės sunkumų. Taigi, paskutinėje laidoje matysite tik pasakojimą apie senojo Kijevo kalnus ir Koreco pilį. O taip pat prisiminsime ryškiausias visos kelionės akimirkas ir vėlai naktį grįšime ten, kur prasidėjo mūsų kelionė - prie Vilniaus pilies, Gedimino kalno...

Ankstesnės ciklo „Žygis link LDK paveldo Ukrainoje“ laidos:

• 1 dalis. Lucko pilis
• 2 dalis. Volynės Vladimiras, Zimno vienuolynas, Belzo piliavietė 
• 3 dalis. Olyka ir Klevanė
• 4 dalis. Ostrogo pilis, Mežyričo vienuolynas ir Novomalyno pilies griuvėsiai
• 5 dalis. Olesko ir Kremeneco pilys 
• 6 dalis. Dubno, Višnioveco ir Zbaražo pilys
• 7 dalis. Červonogrado ir Podolės Skalos pilys
• 8 dalis. Podolės Kameneco pilis
• 9 dalis. Chotino ir Žvaneco pilys, Bakotos olų vienuolynas
• 10 dalis. Smotričas ir Medžybožas
• 11 dalis. Očakovo (Daševo) ir Tavanės piliavietės, senoji Olbija