---

Kelionė po Aukštaitijos piliakalnius 2007 m. gegužės 26 d.

PABAISKO MŪŠIO LAUKAS

1435 m. rugsėjo 1 d. čia įvyko Pabaisko mūšis - didžiausias Lietuvos teritorijoje. Amžininkai jį lygino su Žalgirio mūšiu. Ir ne atsitiktinai. Čia buvo suduotas paskutinis triuškinantis smūgis Vokiečių ordinui - tiksliau, jo Livoniškajai šakai. Šį kartą kryžiuočiai buvo atėję į pagalbą Švitrigailai, kuris, remdamasis LDK Rusios žemėmis, kovojo dėl didžiojo kunigaikščio sosto su jį nuvertusiu Žygimantu Kęstutaičiu. Pastarąjį rėmė lenkų kariuomenė, o Lietuvos kariuomenei vadovavo valdovo sūnus Mykolas Žygimantaitis.

Kai mes išlipome prie Pabaisko bažnyčios, mus pastebėjo ją prižiūrinti senutė ir pakvietė užeiti vidun.

Atsidėkodamas už laimėtą pergalę, mūšio vietoje Žygimantas Kęstutaitis pastatė bažnyčią. Tai buvo pirmasis paminklas šiam mūšiui. Dabar jų yra ir daugiau: antai 1990 m. priešais bažnyčią pastatytas medinis stogastulpis...

Kadangi bažnyčia pastatyta Pabaisko mūšiui atminti, jos sienas puošia šiam įvykiui skirtas įrašas.

Netoli bažnyčios, miestelio centre pastatytas dar vienas paminklas Pabaisko mūšiui.

Išvažiuojame už miestelio, Žirnajos upelio link. Laukuose prieš keliolika metų sodintame ąžuolyne - dar vienas paminklas Pabaisko mūšiui.

Senkeliu pervažiavę per Žirnają, užkopiame į aukštumą, kurioje stovėjo Žygimanto kariuomenė. Kitoje upelio pusėje matosi laukas, kuriame stovėjo Švitrigailos ir kryžiuočių pajėgos. Lietui pliaupiant kariuomenės dvi dienas stovėjo viena priešais kitą ir nesiryžo forsuoti upelio. Juk kariuomenei, kuri būtų tai dariusi pirmoji, reikėtų nusileisti į slėnį ir pulti aukštumoje stovintį priešą. Pagaliau Švitrigaila ir Livonijos magistras Frankas Kerskorfas nutarė atsitraukti prie Ukmergės. Tuo pasinaudojusi Žygimanto kariuomenė puolė išsisklaidžiusius priešo būrius ir pasiekė įspūdingą pergalę.

Susipažinę su mūšio lauku, ir mes patraukiame Ukmergės link...

Tomo Baranausko fotoreportažas