Neleiskime darkyti Kauno pilies
Pagaliau prasidės Kauno pilies atstatymo darbai. Ačiū
norvegams, Europos Sąjungai apsiėmusiems finansuoti šiuos darbus. Bet
tai, kaip "restauratorių" klanas rengiasi panaudoti šias lėšas, kelia
pasipiktinimą. Atleiskite, kad man neapsiverčia liežuvis vadinti juos
garbingu restauratorių vardu.
Ta pati – ir kitokia
Apklausa parodė, kad Kauno piliečiai nori matyti
atstatytą pilį kiek galima panašesnę į tą, kuri stovėjo viduramžiais.
Bet "restauratoriams" nusispjauti į žmonių nuomonę. Patyliukais,
nesuderinę net su Kauno miesto taryba, kaip ta pilis turi atrodyti,
"restauratorių" klanas rengia savo projektą. Matyt, tikisi kaip visada –
pirma pastatys, o po to suderins. Teko išgirsti ir tokį argumentą:
pastatykime taip, kaip siūlo "restauratoriai", o po to, jei reikės, –
perstatysime.
"Restauratoriai", aišku, sutinka, kad Kauno pilį
(pradžiai – tik jos dalį) reikia atstatyti tam, kad žmonės galėtų
suprasti, kaipgi ta pilis atrodė. Juk ne veltui sakoma: "Geriau vieną
kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti."
Na, tai ir atstatinėkime ją tokią, kokia ji buvo,
kaip tai daro visas civilizuotas pasaulis.
"Ne, – sako "restauratoriai", – atstatinėti pilį
reikia taip, kad ji nebūtų panaši į buvusią. Atstatinėti reikia iš
moderniškų medžiagų."
Nesuprantama "restauratorių" klano logika:
atstatykime pilį tam, kad žmonės suprastų ir vaikams galėtų parodyti,
kaip ji atrodė, bet atstatykime ją taip, kad jie nesuprastų, kaip ta
pilis atrodė.
Betgi tai – kažkokia abrakadabra, kažkokia nesąmonė!
Juk tai – nepagarba istorijai, tai – pasityčiojimas iš savo tautos
praeities! Niekur civilizuotame pasaulyje šitaip nesielgiama su
brangiais visai tautai istoriniais pastatais. Juk ir Valdovų rūmai
Vilniuje atstatomi tokie, kokie anais laikais buvo. Ir Gedimino pilį
rengiamasi atstatyti taip pat. Tai kodėl gi Kauno piliai nereikia rodyti
tokios pačios pagarbos? Ar mes, kauniečiai, jau ne žmonės? Kodėl Vilniui
galima, o Kaunui draudžiama?
Nauja šlovė ant senos pamatų
Pabandykime įsivaizduoti mūsų istorinių švenčių proga
rengiamus spektaklius sumodernintų Kauno pilies sienų fone. Gal tada ir
Mindaugas ar Vytautas turėtų vietoj šarvų vilkėti raudonarmietišką
milinę ir mūvėti hitlerininkų šalmą?
Bet iš kur gi tas nenumaldomas "restauratorių" noras
palikti savo pėdsaką architektūros paminkle? Atsakymas paprastas – ogi
noras išgarsėti, prasimušti. Juk sąžiningai atlikus restauratoriaus
darbą, niekas net tavo vardo nežinos. Bet, va, jeigu tau pavyks
pridergti ant kokios nors pilies ar katedros (o dar geriau ant paties
altoriaus), tai prieš tave kils pasipiktinimo banga, apie tave kalbės
žiniasklaida.
Žodžiu, populiarumas, o kartu ir karjera, tau
garantuoti. Be to, ir atstatyti pastatą, nesilaikant istorinės tiesos,
yra daug lengviau: nei tau reikia knistis archyvuose, nei tau studijuoti
anų laikų architektūros stilių. Atsakomybės jokios, o pinigai tie patys.
Siekdami savo egoistinių tikslų tokie
"restauratoriai" primelavo visiems, kad "Venecijos chartija" esą
draudžia atstatyti sugriuvusius pastatus, todėl Vakaruose jų niekas ir
neatstato tokių, kokie jie kadaise buvo. Bet tai melas!
Blogų pavyzdžių – apstu
Iš tikrųjų "Venecijos chartija" ir kiti Tarptautinės
paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) dokumentai leidžia
pastatų rekonstrukciją, jeigu "...paminklas turi išskirtinę meninę,
simbolinę ar aplinkos (miesto ar kaimo) reikšmę regiono istorijai..." O
Kauno pilis juk turi ypatingą reikšmę ir ne kažkokio kaimo, bet visos
valstybės istorijai.
Vakaruose irgi yra tokių "restauratorių", bet ten jie
yra pastatyti į savo vietą. Vakaruose esu buvęs kokius 60 ar 80 kartų.
Išvaikščiojau šimtus pilių, rūmų ir bažnyčių, bet niekur neteko matyti,
kad ant brangaus visai tautai istorinio pastato liekanų būtų užtupdytas
modernistinis šlamštas. Ten arba atstato istorinį pastatą tokį, koks jis
kadaise buvo, arba neatstato visai, nes ten jų yra pernelyg daug.
Štai jau keliolika metų lankausi Drezdene. Matau,
kaip tebedailinamas Cvingeris, atstatyta Frauenkirchė, didelė
senamiesčio dalis, o miesto centre kabo plakatas: "Atstatysime Drezdeną
tokį gražuolį, koks jis buvo." Pompėjoje jau atstatyta keletas namų,
Viurcburge atstatyti Valdovų rūmai.Turbūt nereikia nė aiškinti, kad
visus šiuos pastatus atstatant naudojami tokie patys akmenys, marmuras,
dolomitas ir kitos medžiagos, kad statiniai atrodytų taip, kaip atrodė
kadaise.
O londoniečiai netgi persūdė atkurdami Williamo
Shakespeare'o teatrą, nors nežinojo net kelių aukštų jis buvo, ir kaip
vėliau paaiškėjo, už poros šimtų metrų nuo tos vietos, kur jis kažkada
stovėjo.
Bet visiems nušluostė nosį amerikiečiai, Las Vegase
prisistatę istorinių pastatų, kurių ten niekada nebuvo: Eifelio bokštą,
ištisą Venecijos senamiestį su Dožų rūmais, Rio Altu ir kt. Kodėl gi
mūsų apsimelavę "restauratoriai", kurie taip rūpinasi "Venecijos
chartija", nereiškia jokių protestų dėl tokios W.Shakespeare'o ir
Venecijos šedevrų profanacijos? Ar jie ir apie tai nieko negirdėjo?
Jei šiandien mes leisime mūsų apsimelavusiems
"restauratoriams" ant mūsų brangių visai Lietuvai Kauno pilies mūrų
užstatyti savo kūrybos architektūrinį šlamštą, tai kas gali garantuoti,
kad rytoj, restauruodami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus
jie nenutars, pavyzdžiui, akvarelinių dažų pakeisti aliejiniais, arba
restauruodami Pažaislio freskas nepagražins jų, pavyzdžiui, kokiomis
nors XXI a. modernistinėmis "grožybėmis"?
Ne Lietuvos piliečiai turi tenkinti apsimelavusių
"restauratorių" klano ambicijas, o jie turi tarnauti žmonėms, t.y.
privalo sąžiningai restauruoti. O restauruoti, pasak Tarptautinių žodžių
žodyno, reiškia "...atnaujinti, atkurti pirmykštę architektūros, dailės
kūrinio būklę". Taigi, jei jau norite vadintis garbingu restauratoriaus
vardu, tai ir dirbkite sąžiningai savo darbą.
Neleiskime mūsų apsimelavusiems "restauratoriams"
falsifikuoti mūsų istorijos! Kauno pilis turi būti atstatyta tokia,
kokia ji kadaise buvo!
Pilies draugijos narys
Rimvydas Žiliukas
Kauno diena, 2009 m. balandžio 27 d.
[
Publikacija
laikraštyje ]