S.Daukanto a. 2-13, Vilnius * Į/k 191977131 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT567044060001463014

Draugija Pilis

Valdyba

Veikla:
       * 1999-2003 m.
       * 2005 m.
       * 2006 m.

Įstatai

Leidiniai

Kelionės

Naujienos

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Valstybes biudžetinė įstaiga, J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius, tel. (8 5) 219 3400, faks. (8 5) 262 3120, el. p. culture@lrkm.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188683671

Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Draugijos „Pilis“ pirmininkei Danutei Ulvydienei S.Daukanto a. 2-13, Vilnius Kopijos Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriatui Gedimino pr. 53, Vilnius. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkui Jonui Glemžai Rūdininkų g. 13,01135 Vilnius Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei Šnipiškių g. 3, 09309 Vilnius

2009-06-04 Nr. S2-1405 Į 2009-05-12 raštą 2009-05-19 Nr. 15

DĖL KAUNO PILIES ATKŪRIMO PROJEKTO

Kultūros ministerija susipažino su draugijos „Pilis“ pirmininkės 2009-05-12 raštu ir Lietuvos Respublikos Seimo narių 2009-05-19 raštu Nr. 15. Siekiant objektyviai įvertinti Kauno pilies dalinio atkūrimo projektinius pasiūlymus, Kultūros ministerijos specialistai drauge su Kultūros paveldo prie kultūros ministerijos atstovais peržiūrėjo ir įvertino pateiktą minėtą projektinę dokumentaciją.

Norime atkreipti Kauno miesto savivaldybės dėmesį, jog stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2 str. 5 dalis ir 23 str. 4 dalis) nuostatomis, gali būti atkuriami išimtiniais atvejais, jei atkūrimo galimybė pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Taip pat objektas turi būti itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti.

Kultūros ministerijos nuomone, Kauno pilis yra itin svarbaus ir vertingas Lietuvos istorijai ir tautinei savimonei nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, todėl pritariame jo atkūrimo idėjai. Susipažinus su pateiktu projektu, nepamatėme jame vizualiai tiesmukai naudojamų tų elementų (t.y. stiklo, metalo), kuriais savo rašte piktinasi draugijos „Pilis“ atstovai.

Kauno pilies dalys numatomos atkurti naudojant medžiagas analogiškas buvusioms: bokštai ir sienos – raudonų klinkerio plytų, o bokštų ir sienų galerijų stogai bus dengti molinėmis žvynelinėmis čerpėmis, artimomis rastoms archeologinių tyrimų metu. Stiklinės pertvaros naudojamos tik interjere, siekiant suformuoti pilies pritaikymui būtinas vidines erdves, o metalo konstrukcijos nematomos, nes naudojamos tik naujiems elementams (pvz. stogui) formuoti.

Kaip mus informavo atkūrimo projekto rengėjai, pagal negausiai išlikusius istorinius, archyvinius, ikonografinius tyrimus bei kompleksinius natūros tyrimų duomenis, negalima nustatyti tikslaus bokštų ir sienų aukščio, buvusių bokšto angų dydžių, formos ir išsidėstymo tvarkos. Todėl, siekiant maksimaliai tiksliai suformuoti pilies statinių tūrius bei istorinį siluetą, naudotasi XV šimtmečio panašių pilių analogijomis, tačiau architektūrinėmis priemonėmis pabrėžiant, jog tai yra XXI amžiuje atkurtas statinys. Tuo būdu atkurtos dalys ir skiriasi nuo išlikusių autentiškų elementų. Visi projektą nagrinėję specialistai vieningai pritarė pateiktiems pilies fasadams, kuriuose aiškiai matosi, kaip metodiškai profesionaliai atskirti visi autentiški ir naujai kuriami statybos etapai. Pažymėtina, kad tai labai svarbu paveldosauginiu aspektu, nes pagal Europos architektūros konvenciją, tvarkant kultūros paveldo objektus svarbu atsižvelgti į visus jame išlikusius istorinius pasikeitimus.

Įvertinus visą kas išdėstyta, manome, kad projekto rengėjų atkūrimo metodas pasirinktas teisingai, todėl nesutinkame su draugijos „Pilis“ siūlymu „visiškai atkurti Kauno pili iš akmenų ir plytų, kaip kad yra išlikusios pilies sienos“. Tokios dirbtinės kultūros paminklo kopijos, nepagrįstos istoriniais šaltiniais ir fizinių tyrimų duomenimis, sukūrimas būtų nepateisinamas nei istoriniu nei paveldosauginiu požiūriu, todėl manome, kad parengtą Kauno pilies atkūrimo projektą reikėtų suderinti ir kuo greičiau imtis pačių tvarkybos darbų, nes bet koks ilgesnis vilkinimas gali neigiamai įtakoti jau paskirtų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos lėšų kultūros paveldo išsaugojimui įsisavinimo.

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis
 

Kultūros ministro rašto dėl Kauno pilies originalas (pdf)