S.Daukanto a. 2-13, Vilnius * Į/k 191977131 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT567044060001463014

Draugija Pilis

Valdyba

Veikla:
       * 1999-2003 m.
       * 2005 m.
       * 2006 m.

Įstatai

Leidiniai

Kelionės

Naujienos

 

  Draugija  Pilis

2009 06 10

KAUNO PILIES ATSTATYMO APŽVALGA

Šiemet turi prasidėti Kauno pilies dalinio atstatymo darbai, kuriems Norvegijos ir kiti fondai skyrė 2 milijonus litų. Kadangi projektas yra tęstinis, tai artimiausiais metais tikimasi gauti iš šių fondų dar apie 20 milijonų litų.

1. Nebuvo konsultacijų su visuomene. Kelia nerimą tai, kad projektas ruošiamas pažeidžiant Rygos chartiją, kuri reikalauja rekonstrukciją derinti su visuomene "per išsamias ir atviras konsultacijas". Projektavimas, deja, vyko visiškai nesikonsultuojant su visuomene, netgi ignoruojant visuomenės apklausos duomenis. Buvo derinama tik su valstybinėmis ir profesinėmis institucijomis.

2. Piliečiai pasisakė už istorinės pilies įvaizdį. 2006 m. atliktoje apklausoje net 99,55% apklaustųjų pasisakė už pilies atstatymą. Pasisakydami už pilies atstatymą, žmonės, be abejo, turėjo galvoje pilies atstatymą su istoriniu įvaizdžiu iš pilims būdingų medžiagų – plytų, akmenų, medienos. Tačiau esamame projekte numatoma pilį atstatinėti iš moderniškų medžiagų (klinkerinių plytų, kurias laiko ore metalo konstrukcijos, su oro tarpais – oro juostomis). Tai neatitiks istorinės pilies įvaizdžio. Šiame projekte nėra šaudymo angų ar langų apšvietimui, kurie būdavo pilyse. Tai nebus vieta, tinkama demonstruoti viduramžių kultūrą bei kovos meną. Tai nebus vieta tinkama patriotiniam jaunimo auklėjimui. Tai neturės tokio įvaizdžio, kokį turi Trakų pilis, nors Kauno pilis statyta panašiu laikmečiu. O juk, Venecijos chartija nedraudžia atstatymų, kaip dažnai teigiama.

3. Pilies atstatymui turėtų būti naudojamos vietinės medžiagos. Lietuvoje pilys buvo statomos iš vietinių medžiagų. Todėl nesuprantama, kodėl numatoma panaudoti Vokietijoje gaminamas klinkerines plytas ir ten pat gaminamus nerūdijančio metalo kronšteinus toms klinkerinėms plytoms ore pakabinti, kai tuo tarpu Lietuvoje didėja bedarbystė?

4. Kaip vertins pilies atstatymo procesą rėmėjai norvegai? Neabejojame, kad anksčiau ar vėliau Norvegijoje bus sužinota apie Rygos chartijos pažeidimus, apie nesiskaitymą su visuomene. Atsižvelgiant į gilias Skandinavijos visuomeniškumo ir pilietiškumo tradicijas, manome, kad Norvegijos reakcija šio projekto tolimesniam vykdymui ir Lietuvai bus nepalanki. Ar Lietuva nepraras tolimesnio finansavimo?

5. PRAŠYMAS Kauno m. Merui ir Tarybai:
a) Netvirtinti jokių projektų, susijusių su Kauno pilies atstatymu, kol visuomenė nebus išsamiai informuota ir nepritars dėl sprendimų priėmimo šiuo klausimu. Manome, kad tik taip, nepažeidinėjant Rygos chartijoje įtvirtintų principų, bus galima panaikinti visuomenėje kylančią įtampą ir pasiekti rezultatą, kuris tenkins ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos piliečius.

b) Skubiai surengti konsultacijas su Kauno pilimi besidominčia visuomene, o ne vien su specialistais, kad projektas būtų pakoreguotas, atsižvelgus į visuomenės nuomonę. Esamame projekte modernios medžiagos turėtų būti keičiamos akmenimis, plytomis, mediena kiek galima daugiau išlaikant istorinį pilies įvaizdį.