S.Daukanto a. 2-13, Vilnius * Į/k 191977131 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT567044060001463014
Draugija Pilis
Veikla:
*
1999-2003 m.
*
2005 m.
*
2006 m.
KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ
IŠPLĖSTINĖS TARYBOS POSĖDŽIO
KAUNO PILIES ATSTATYMO GALIMYBIŲ STUDIJA,
ĮVYKUSIO 2006.09.07.,Protokolas nr.1 _ diskusijos
Dalyvavo KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Audrys Karalius, Gražina Janulytė-Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Loreta Janušaitienė, Algimantas Miškinis, Šarūnas Kiaunė, Jonas Minkevičius, Algimantas Sprindys, Vaidotas Kuliešius, Alvydas Steponavičius.
Svečiai: Jonas Glemža, Irena Vaškelienė, Aleksandras Vaškelis, Žybartas Simonaitis, Rymantė Gudienė, Nerijus Valatkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Romas Batūra, Sonata Senkienė, Neringa Jarmalavičiūtė, Romas Galinis, Kęstas Vaikšnoras, Aidas Bumbulis, Julius Baronas, Sabina Krūminaitė, Almantas Bružas, Stasys Pūtvis.
Posėdžiui pirmininkauja Audrys Karalius.
Sekretoriauja Jūratė Merkevičienė.
„Kauno pilies atstatymo galimybių studija“ pristatoma pirmą kartą. Posėdyje dalyvauja trijų organizacijų specialistai: Paminklų Apsaugos komisijos, Kultūros paveldo departamento ir Kauno savivaldybės.
Rimgaudas Miliūkštis: ši galimybių studija buvo užsakyta tam, kad būtų išnagrinėtos trys kryptys: koncervavimas, atstatymas ant išlikusių pamatų arba pilies pastatymas ant visų menamų pamatų.Svarbu išgirsti specialistų nuomonę ir pasirinkti tolesniam darbui vieną iš krypčių.Tuomet galima tikėtis lėšų pradiniams darbams - projektavimui ir archeologijai.
Pranešimą skaitė ir vaizdinę medžiagą pristatė projekto autorius architektas Kęstutis Mikšys:
- pranešė, kad darbą sudaro dvi dalys: Kauno pilies atstatymo galimybių studija ir architektūrinė dalis.
- trumpai apžvelgęs pilies istoriją, apibūdino Kauno pilies planą, tūrius, erdves.
Gotikinio gynybinio statinio planas buvo trapecijos formos su skirtingos formos bei paskirties bokštais kampuose, pietrytiniame kampe sumūrytas bastionas, iš pietų ir rytų apjuostas gynybiniu grioviu. Šiuo metu pilies liekanos - tai pusiau uždaras kiemas, kurį riboja 2-3 m. aukščio plytų akmenų siena, nedidelis rytinės sienos fragmentas su vartų arka ir iš dalies pažymėti rytinės ir vakarinės sienų kontūrai. Pietvakariniame kampe išliko kvadratinio bokšto apačia, o pietrytiniame kampe - apskritas iki ketvirto aukšto atkurtas bokštas, bastionas apie pietryčių bokštą, gynybinis griovys. Konservuotos pilies liekanos byloja apie pirmykštę erdvinę struktūrą, statybos techniką ir formas. XIII a. II p. pastatyta pirmoji Kauno pilis - seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Kauno antroji pilis - gotikos periodo aptvarinės pilies pavyzdys.
Autorius pristatė tris Kauno pilies atstatymo variantus.
Visuose variantuose reikėtų atkurti piliavietę, kuri po nuplovimo visiškai sunaikinta šiaurinėje dalyje. Fosos dugnas turėtų būti nedaug pakiles virš Neries ir ypatingai preciziškai išlygintas, sukurdamas vandens paviršiaus įspudį. Atkuriant apsauginį griovį reikia sustiprinti atramine siena buvusį dailinko Mackevičiaus namą.
Atkūrus piliavietę per gynybinius griovius turi būti pastatytas tiltas rytinėje fosos dalyje. Tilto vieta yra žinoma pagal archeologinius tyrimus.
Piliavietės kontūrą reikėtų patikslinti papildomų archeologinių tyrinėjimų metu. Tuo tarpu šlaitų profiliai yra beveik aiškūs. Kiemas esamoje, nenuplautoje teritorijoje grindžiamas lauko rieduliais, o rekonstruotoje teritorijoje tašytais akmenimis.
Atliekant šį darbą, buvo naudotasi archeologinių tyrimų medžiaga, architektūrinių tyrimų medžiaga, ikonografine medžiaga ir analogijomis pastatytomis tuo pačiu metu.
Pagal architektūrinius ,archeologinius tyrimus buvo nustatyti:
- pilies gynybinės sienos aukštis,
- gynybinio griovio profiliai,
- pilies kiemo paviršiai.
Truputi sudėtingiau buvo nustatyti pietrytinio bokšto aukštį. Jis buvo rastas apskaičiavus vidutinį aukšto aukštį. Šie skaičiavimai patikslinti pagal to pačio laiko analogijas. Stogo kryptis pasirinkta, apie 60 laipsnių. Tokia pati sistema taikoma ir neišlikusiems bokštams.
Pietvakarinis bokštas turi labai nedaug išlikusios autentiškos materijos. Jo tūris pakeltas proporcingai pagal pietrytinį bokštą. Pažymėtos šio bokšto angos kaip ir neišlikusių yra sąlyginės .
Taip pat atkurta pietinė ir kitos neišlikusios gynybinės sienos. Tikras yra jų aukštis, tačiau šaulių galerijos konstrukcija ir šaudymo angų ritmas bei proporcijos yra atkurtos pagal analogijas.
Žinomoje ikonografinėje medžiagoje, išskyrus T. Makovskio graviūrą, niekur neužfiksuotas pilnas nesugriautos pilies vaizdas. .
Bendra tūrių atkurimo idėja remiasi šiais pagrindiniais punktais :
• Naujai atstatomi tūriai formuojami ažūrine kiautine molio plytų konstrukcija
• Bokštų naujai atkuriamos vidinės ,,šiltos”patalpos atribojamos nuo išorės stiklinėmis sienomis,
• Naudojama ikonografinė medžiaga tik tų pilių, kurios buvo statytos tuo pačiu laiku ir tų pačių meistrų,
• Tūriai atkuriami abstrakčiai, nedetalizuojant nežinomų architektūrinių detalių .
Atkuriamam tūriui sukonstruoti naudojamos plieninės konstrukcijos ant kurių tvirtinamos molio plytos kas dvi eiles su dvigubu plytos storio tarpu. Ši konstrukcija sukuria plytų mūro įvaizdį ir pabrėžia konstrukcijos šiuolaikiškumą. Šis ažūrinis plytų kiautas iš tolimesnių rakursų atrodo, kaip vientisas mūras, o iš arti jis atrodo ažūrinis. Kadangi, ,,kiautas” atsiranda už ,,šiltų” ptalpų, o tūris kuriamas abstraktus t.y. nėra tradicinių langų, tai ažūrinis pilies ,,kiautas”sukuria šviesius interjerus. Saulėtą dieną patalpos turės aštrius šešėlius, o debesuotą – išsklaidytą šviesą. Ažūrinis kiautas konstruojamas ant išorinio mūro krašto, o vidinis stiklas ant vidinio sienos krašto. Vidinis stiklas suformuoja tikrovišką istorinę interjero erdvę. Perdangos – monolitinio gelžbetonio. Stogai – molinių vienuolinių čerpių.
Pilies kieme, pagal archeologinių tyrimų duomenis atstatomi tokio pačio ar panašaus plano mediniai šiuolaikiškos architektūros statiniai. Šiuose pastatuose gali būti numatomos komercinės paskirties patalpos t.y. suvenyrų paduotuvės, restoranai, kavinės, aludės, techninės ir ūkinės pilies patalpos. Kadangi pilyje negali būti įrengiamos komercinės paskirties patalpos, tai joje paliekamos kultūrinės,edukacinės, ir administracinės.
1 VARIANTAS
Pirmasis variantas yra minimalistinis, kuriame būtų atkuriamas pietrytinio bokšto tūris ir bastėjos apsauginė siena. Nuo dabartinių sienų turėtų būti nuimti tūriniai koncervaciniai stogeliai ir sienos uždengiamos ,,plokščiais” stogeliais (panašus įvaizdis buvo sukurtas prieš uždengiant stogelius)
2 VARIANTAS
Šiame variante pilies tūris atkuriamas ant esamų pamatų. Sienos,,pakeliamos” ir jų storyje įrengiamos 3 lygių galerijos su laiptinėmis. Viršutinė galerijos altitudė sutampa su buvusios galerijos vieta, kitos dvi yra žemiau. Kadangi galerijas apšiltinti techniškai keblu, tai sienos tūryje įrengiamos lauko kintamos ekspozicijos.
3 VARIANTAS
Trečiasis variantas mažiausiai moksliškai pagrįstas. Jeigu pirmuose variantuose tūrių atkūrimas planuojamas ant esamų pamatų, tai šiame yra daug prielaidų, kurias pagrįsti šiuo metu neimanoma. Pilies plane turi atsirasti gynybinė bastėja su bokštu nuo upės pusės , kampinis šiaurės rytų bokštas, ,,tilto bokštas”. Atkurti pilies tūriai visiškai sumenkintų išlikusius autentiškus mūrus ir juos užgožtų.
Atstatant Kauno pilį bus siekiama:
- sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, turinčias didelį potencialą pritraukti privačias investicijas;
- tenkinti apibrėžtų ir strategiškai pasirinktų tikslinių grupių (kultūrinio pažintinio ir aktyvaus poilsio mėgėjai) poreikius;
- kurti bei plėsti didelės pridėtinės vertės produktus ir viešąsias paslaugas;
- mažinti sezoniškumo problemą;
- gerinti Lietuvos, kaip turizmo šalies, įvaizdį.
Po K.Mikšio pranešimo sekė klausimai ir pasisakymai.
A.Vaškelis priminė faktą, kad esamos pilies sienos yra padengtos betoninėm karūnėlėm, kurios baigia susidėvėti.Todėl dabar būtina ieškoti atstatymo būdo kaip apsaugos priemonės.
Trumpai peržvelgęs istoriją, pabrėžė, kad nors buvo ieškoma, nerasta nei rašytinio inventoriaus, nei archyvinės medžiagos apie pilį.Yra tik Makovskio graviūra. Autentiški tik išlikę pamatai. Be to iki 16a. vidurio kanalas buvo užpildytas vandeniu.
R.Batūra akcentavo, kad Kauno pilis – viena pagrindinių Lietuvos pilių ir gynybinis centras. Būtinas memorialinis įprasminimas.Priimtinas variantas tarp 2 ir 3.
Ž. Simonaitis mano, kad atstatymui trūksta duomenų.Reikia analogų studijos. Būtina nauja atskirti nuo seno.
G.Balčytis kvietė nefalsifikuoti istorijos ir nesekti Trakų pilies ir Valdovų rūmų pavyzdžiu.Išsaugoti tai, kas autentiška.
J.Glemža pasidomėjo, ar buvo atlikti kainų skaičiavimai.
K.Mikšys atsakė, kad pirmas variantas kainuotų apytikriai 16mln. Lt, antras – 17mln.lt, trečias – 25mln.lt.
J.Glemža pozityviai vertina piliavietės išryškinimą ir veidrodinio principo taikymą, komponuojant neišlikusią dalį. Naujai statoma dalis neturėtų būti realistiškai mūrinė. Priminė Paveldo įstatymą, kad paveldo objektai gali būti atstatomi, jei:
1.yra išlikę archyviniai duomenys
2.objektas itin svarbus tautinei savimonei
3.atkūrimui pritaria valstybė, savivaldybė ir visuomenė.
J.Glemža siūlo tęsti darbą, sukurti funkcinę idėją, vystyti 1-2 variantus.Pozityviai vertina Kauno pilies vaidmens stiprinimą.
A.Miškinis kvietė saugoti autentiką. Siūlė atkurti uždarą pilies kiemo erdvę, tik moderniom priemonėm. Tūriai galėtų būti net ir stikliniai.
G.Janulytė-Bernotienė teigė, kad būtina viso Kauno senamiesčio studija. Pabrėžė vandens įvedimą į gynybinius griovius, siūlė konservuoti moderniom priemonėm.Būtinos gilesnės studijos, kad neišdygtų naujas disneilendas.
A.Steponavičius pabrėžė, kad šiais laikais labai svarbus yra socialinis užsakymas.Būtinas kontrastas tarp seno ir naujo.
L.Janušaitienė akcentavo, kad galima tik konservacija moderniom priemonėm. Tūriai galėtų būti savarankiški, modernūs, nepriklausomi nuo esamų pamatų.
J.Minkevičius priminė, kad išlaikyti autentą, jo nenaudojant, yra nuostolinga ir pražūtinga.Būtina jį “konsumuoti”.Būtina kurti naują memorialinę kokybę.
V.Kuliešius mano, kad reikėtų išlaikyti pilies įvaizdį, naudot artimas medžiagas mūrui arba tūrius statyt po žeme (kur nuplauti pamatai).
A.Karalius mano, pilies erdvės suformavimas yra būtinas. Nereikėtų apsiriboti vien architektūrinėm priemonėm. Galėtų būti pasitelkta žemės architektūra, skulptūra.Labai svarbu – vanduo fosose. Būtinas idėjų konkursas, platesniame senamiesčio kontekste, kad Kaunas galėtų tinkamai išreikšti savo istorinę vertikalę.
I.Vaškelienė mano, kad projekte nėra funkcinės idėjos.Gal tai galėtų būti miesto visuomenės centras? Objektas turi būti gyvas.Būtina įvykdyt analogų analizę, paskelbti panaudos konkursą, išnagrinėti piliavietę parko ir santakos kontekste. Atstatymui trūksta medžiagos.
Po pasisakymų vyko balsavimas už tris formuluotes ( žiūr. Protokolą Nr.2_nutarimai ).
Balsavo 10 KAUET narių. Nutarimai priimti vienbalsiai.
Paskelbė Lietuvos Architektų sąjungos Kauno skyrius, laskaunas.lt, 2009-05-18 13:57:34.