Vilniaus pagarsinimo šventė – 2010

Vilniaus pagarsinimo Šventė -2009

Vilniaus pagarsinimo Šventė -2008

Vilniaus pagarsinimo Šventė - 2007

Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Taip Vilniaus vardas buvo pagarsintas Europai.

Draugija „Pilis“ 2010 m. sausio 25 d. (pirmadienį), 15 val. Katedros aikštėje, prie paminklo Lietuvos valdovui Gediminui, jau ketvirtus metus iš eilės kviečia paminėti Vilniaus pagarsinimą ir miesto kūrėjus.

1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovas Gediminas kvietė Vakarų Europos amatininkus, žemdirbius, dvasininkus ir kitų profesijų žmones vykti į Lietuvą, garantuodamas jiems laisvą tikėjimo išpažinimą ir nurodydamas, kad Lietuvoje stengsis statyti bažnyčias ir jau „vieną [bažnyčią] pamokslininkų ordinui mes naujai pastatėme prieš dvejus metus mūsų mieste Vilniuje. O dvi – mažųjų ordinui: vieną minėtame Vilniaus mieste, kitą – Naugarduke...“

Iš šio laiško sužinome, kad jau 1321 metais Vilniuje vyko statybos, bet tik 1323 m. sausio 25 d. Gediminas plačiai paskleidė žinią apie Lietuvos sostinę Vilnių, kaip atvirą ir svetingą miestą, kviesdamas visus prisidėti prie jo kūrimo.

Šiemet Vilniaus pagarsinimo renginyje dalyvaus folkloro grupė „Kūlgrinda“, istorikė Inga Baranauskienė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus filialo vadovas Jonas Ragauskas, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. 1323 m. Gedimino laišką iškilmingai perskaitys aktorius Darius Rakauskas.

Valdovų rūmų šeimininkai "nežino", ar Valdovų rūmai nėra griaunami

Jau esu rašęs, kad autentiškiausioje Valdovų rūmų vietoje - vieninteliuose išlikusiuose rūsiuose suprojektuotas restoranas. Valdovų rūmų muziejaus platinamame lankstinuke taip pat pažymėtas įėjimas į būsimas restorano patalpas, įrengtas iš kieme iškasto terminalo tiesiai per tuo tikslu išgriautą autentiškų rūsių sieną, kuri per stebuklą išliko ankstesnių griovimų metu.

Valdovų rūmų muziejaus interneto svetainės klausimų skyriuje pasiteiravau apie tai muziejaus darbuotojų ir gavau iškalbingą atsakymą:

Tomas 2009-09-21 22:17:33
Klausimas: Ar tiesa, kad pritaikant restoranui po buvusiu Šliosbergo namu buvusius rūsius, autentiškoje rūsio sienoje iškirstos durys įėjimui į restorano patalpas?

Atsakymas: Šį klausimą prašytume adresuoti Valdovų rūmų atkūrimo projekto autoriams.

(Klausiate - atsakome)

Atleiskite, gerbiami "muziejininkai", šio garsaus pastato šeimininkai, už nepatogų klausimą! Na, iš tiesų, iš kur gi jūs galite žinoti, ar kartais kas nors negriauna muziejaus, už kurį jūs atsakingi? Jūs gi turbūt turite daug rimtesnių darbų. Arba tiesiog nepatingėjote parašyti man ilgesnio atsakymo, nei reikia. Nes sąžiningas atsakymas galėjo būti visai trumpas. Pakaktų vieno trumpo žodžio: "Taip!"

Autentiškiausioje Valdovų rūmų dalyje - restoranas?

Nebaigti statyti Lietuvos valdovų rūmai liepos mėnesį atvėrė dalį savo durų lankytojams, kurie galėjo ne tik pamatyti tai, kas jiems rodoma, bet ir įsigyti lankstinukų apie Lietuvos valdovų rūmus. Vienas iš jų - „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ekspozicijos“ - yra itin įdomus, nes atskleidžia didžiojo muziejininko Vydo Dolinsko suplanuotą šių rūmų ateitį.

Skandalingas dalykas - vieninteliai gerai išlikę Valdovų rūmų rūsiai (po buvusiu Šliosbergo namu) ten esančiose schemose pažymėti ne kaip muziejinės ekspozicijos, o komercinės patalpos - lankytojų aptarnavimo vestibiulio dalis (rūsio plane - geltona spalva):

„M. Restorano patalpa“ (= renesansiniai rūsiai su cilindriniais sklautais U)
„N. Restorano patalpa“ (= rūsys A su kryžminiais skliautais)
„O. Vyno rūsys“ (= B rusys, esantis šalia Šliosbergo namo)

Tai yra vienintelės išlikusios autentiškos patalpos. Štai taip restorano... atsiprašau, muziejaus direktorius Vydas Dolinskas įvertino autentišką istorijos paveldą. Skanaus!

Trumpa Lietuvos valdovų rūmų statybos istorija

Kada atsirado pirmieji mūro pastatai Lietuvoje, tyrinėtojai nesutaria. Vieni mano, kad pirmuosius mūrus paliko Mindaugas, bet tam pagrįsti trūksta duomenų. Patikimai datuojami seniausi mūro statiniai mus pasiekė iš Gedimino laikų. Tai seniausios pilys Senuosiuose Trakuose, Vilniuje ir Krėvoje.

Norėdamas pradėti mūrinės statybos epochą, Gediminas turėjo įveikti Lietuvos tarptautinę izoliaciją ir pasikviesti mūrininkų iš užsienio. Lietuva garsėjo savo dailidėmis, bet mūrininkų joje paprasčiausiai nebuvo. Tad 1323 m. Gediminas rašo savo garsiuosius laiškus iš Vilniaus, kuriuose žada krikštytis, kviečia Vokietijos miestų amatininkus, pirklius ir kitų profesijų atstovus atvykti į Lietuvą, žada jiems lengvatas.

Gedimino kvietimas neliko be atgarsio. Tuoj po jo Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje paklojami seniausių mūrinių pastatų pamatai (jie datuojami 1327 m. pagal pamatus rėmusių medinių polių metines rieves).

Gedimino pradėtos statybos buvo tęsiamos jo įpėdinių. Šie Žemutinės pilies įtvirtinimai ir pastatai buvo naudojami ir plečiami iki pat Žygimanto Senojo laikų (1506–1548). Pastarasis valdovas nebesilaikė senojo Valdovų rūmų išplanavimo, o nusprendė juos iš esmės perstatyti. Senieji rūmai buvo nugriauti iki pamatų. Jų vietoje statomi visai naujo išplanavimo renesansiniai rūmai. Kol kas tai dar buvo ne uždaras kvadratas, o tik „L“ raidės formos pastatas, kurio kiemą iš šiaurės ir vakarų kol kas dar juosė senoji siena. Jos vietoje naujus rūmų korpusus pastatys kiti valdovai.

Žygimanto Senojo ryžtas statyti naujo tipo rūmus buvo neatsitiktinis – jo žmona, valdinga ir protinga italė Bona Sforca, kurią jis vedė 1518 m., davė stiprų impulsą renesanso kultūros plitimui Lietuvoje ir Lenkijoje. Manoma, kad rūmus Žygimantas Senasis statė ruošdamasis ypatingam įvykiui – savo sūnaus Žygimanto Augusto išankstiniam pakėlimui Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu 1529 m. spalio 18 d. Tai turėjo garantuoti lengvą Žygimanto Augusto, tuo metu dar tik 9 metų vaiko, tapimą visateisiu Lietuvos valdovu po tėvo mirties. Ta pačia proga 1529 m. rugsėjo 29 d. Žygimantas Senasis patvirtino ir Pirmąjį Lietuvos statutą.

1530 m. liepos 2 d. Vilnių nusiaubė gaisras. Kaip rašė karalienės Bonos Sforcos dvariškis kanauninkas Andrea Valentinis, sudegė trečdalis Vilniaus „bei visa pilis, išskyrus karališkuosius rūmus, kurie, kainavę šimtą tūkstančių dukatų, neseniai buvo pabaigti statyti, ir aukštutinė tvirtovė“. Šiandien atstatomų Valdovų rūmų pagrindą sudaro šie Žygimanto Senojo statyti rūmai.