|
|
 Kauno pilies „atkūrimo“ projekto autorius architektas Kęstutis Mikšys yra „aukščiausios kategorijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas..., 15 metų paskyręs Kauno pilies atkūrimo darbams“. Taip šį veikėją pristato jo paslaugomis besinaudojanti Kauno miesto savivaldybė. Tas „penkiolikos metų darbas“, tiesa, niekada nepasireiškė jokiais tiriamaisiais moksliniais darbais. K. Mikšio biografijoje apskritai nėra tokio reiškinio, kaip moksliniai straipsniai. Apie Kauno pilį jis neparašė nė eilutės, kuri būtų išspausdina bent kokiame bulvariniame laikraštyje. Na, bet juk ne visi gali būti rašytojais. Svarbu, kad žmogus būtų tiesiog Kauno pilies „ekspertas“ – tuomet jis bus nepakeičiamas, kai reikia įsisavinti tai piliai norvegų atseikėtus milijonus. Vienas plačiau neskelbtas K. Mikšio darbas vis dėlto neseniai pakliuvo į mano rankas – tai aiškinamasis raštas Kauno pilies atstatymo galimybių studijos architektūrinei daliai, sukurptas dar 2006 metais. Į šį 4 puslapių raštą ne tik sutilpo visos K. Mikšio žinios apie Kauno pilį (joms pakaktų ir 2 puslapių), bet ir pilies ateities vizijų pristatymas bei kuklus naudotos literatūros sąrašas, susidedantis iš 8 pozicijų. Pastarosios aprašytos naudojant originalią bibliografinio aprašo formą, būdingą silpniau besimokantiems studentams. Ką gi sužinome apie Kauno pilį? Lieka neaišku, kada statyta pirmoji Kauno pilis – „XIV a.pp“, kaip teigiama pirmajame rašto puslapyje (spėju, kad iki šiol mano neregėta santrumpa „pp“ reiškia „pirmąją pusę“), o gal „XIII a. II p.“, kaip tvirtinama antrajame to paties rašto puslapyje. Tiek to. „Pirma ir gana plati informacija apie Kauno pilį siekia 1362 metus“, rašo mūsų ekspertas, o mes būkime atlaidūs ir nesiekime tų 1361 metų, kai apie pilį iš tiesų pasirodo pirmoji žinia. Nenorėkime ir to, kad mūsų ekspertas būtų skaitęs jo tik iš nuogirdų atpasakojamą Vygando Marburgiečio Prūsijos kroniką, kuri juk nelengvai pasiekiama (reikia nueiti į biblioteką). Tiesa, būtent ji ir pateikia seniausią informaciją apie Kauno pilį – „penkiolika metų“ ties ja besidarbuojančiam „ekspertui“ galėtų būti bent jau įdomu žvilgtelėti. Bet gal ta seniausia informacija ir ne tokia jau svarbi, nes juk „1362 – pilis sugriauta ir nebeatstatoma“. Kitą vertus, netrukus tuo suabejosime, nes perskaitysime tokią K. Mikšio įžvalgą: „Kęstutis, vildamasis sutramdyti Ordino militaristinius kėslus, netrukus pastatė naują pilį ir ją pavadino Naujuoju Kaunu. Pilis ir toliau nuolat buvo puldinėjama, ji ėjo iš vienų rankų į kitas. Tačiau po Žalgirio mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę“. Štai ir paaiškėja, kad Naujojo Kauno pilis buvo pastatyta visai ne Nemuno ir Nevėžio santakoje, kaip žinoma visiems kitiems tyrinėtojams, o yra vienas iš Kauno pilies raidos etapų! Turbūt niekam jau nebekils noro tikėtis iš autoriaus minimalaus istorinio konteksto supratimo – bent tiek, kad Kauno pilis negalėjo prarasti strateginės reikšmės bent jau iki Melno taikos (1422 m.), kuomet tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino dar tebevyko kovos, o Vytautas Nemuno pakrantę žemiau Kauno stiprino 1412 m. atstatytomis anksčiau sugriautomis medinėmis Veliuonos ir Pieštvės pilimis. Bet gal K. Mikšys „plaukioja“ tik jam „nereikalingoje“ istorijoje, bet užtat puikiai išmano visus duomenis apie pilies architektūrą? Kur jau ne – visi žinomi ikonografiniai šaltiniai sutartinai rodo, kad abu išlikę Kauno pilies bokštai buvo apvalūs, o K. Mikšys antrąjį bokštą vis tiek suprojektavo keturkampio plano, mat toks yra dabar išlikęs jo pamatas. Nuvažiuotų bent į Trakus pasižiūrėti, kaip atrodo apvalus bokštas su keturkampiu pamatu, juoba, kad įsirašė Trakų pilis tarp savo „nagrinėtų“ analogijų. Bet... ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji. „Atkūrimu“ pavadintas K. Mikšio Kauno pilies modernizavimo ir pavertimo šiuolaikinės architektūros „šedevru“ projektas jau įgyvendinamas. Ant senųjų Kauno pilies sienų jau liejasi betonas ir dygsta metaliniai karkasai, lekia lauk kažkada pilies sienas saugoję stogeliai. Piliai skirti milijonai neišvengiamai ir su dideliu apetitu bus įsisavinti. Skanaus! Tik... visa tai konstatavus, norisi projekto autoriui užduoti kito žymaus aferisto Ostapo Benderio suformuluotą klausimą: „Kisa, kam tau tie pinigai – juk tu neturi fantazijos!“ Platesnę versiją skaitykite Delfi.ltžymės: Kaunas, kultūros paveldas
Kas gi šiuo metu vyksta Kauno pilyje, kuri jau pradėta darkyti pagal architekto Kęstučio Mikšio projektą? Klausimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pavedimu šių metų spalio 30 d. buvo svarstomas Valstybinės kultūros paveldo komisijos (kuriai priklauso ir projekto autorius K. Mikšys) posėdyje. Komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė neslėpė, kad, kas vyksta jai neįdomu, o vadinasi neturėtų dominti ir komisijos. Posėdžio tikslas buvo pasakyti, kad kas ten bevyktų, tai yra gerai. Kitos nuomonės buvo tiesiog ignoruojamos. Pabaigai, šiaip taip išsikovojo teisę tarti žodį Seimo narys Gintaras Songaila, suformulavęs konkretų klausimą. Tad pabaigoje G. Drėmaitė pagaliau prabilo visai atvirai: Kaune vykdomi darbai pavadinti atkūrimu tik todėl, kad šito reikia, norint gauti Europos pinigus! Visada maniau, kad tai yra sukčiavimas - kriminalinis nusikaltimas, numatytas Baudžiamajame kodekse. Bet, pasirodo, tai yra veiksmas, kuris viešai rekomenduojamas valstybės institucijos posėdyje! Pateikiu posėdžio pabaigos išklotinę. G. Drėmaitė. Ačiū labai. Man atrodo, kad iš tikrųjų sutarimas yra vieningas pakankamai. Ir, kadangi mes esame įpareigoti savo, reiškia, aptarimą pateikti kaip atsakymą Seimo komitetui, kadangi buvo garso įrašas, mes suvesim jūsų nuomones į vieną bendrą ir pateiksim komitetui mūsų svarstymo išvadas. Taigi, man atrodo, visi galvojame tikrai apie vieną ir tą patį. Kauno pilis, dar kartą kartoju, yra visos Lietuvos labai svarbus paminklas – tai yra mūsų istorija. Ir iš tikrųjų jinai turi būt restauruota ir eksponuota taip, kaip mes... kaip remiasi moksline dokumentika. Taigi... Bet vieną sekundę... Prašau. G. Songaila. Vienos sekundės neužteks. G. Drėmaitė. Nu tai turėjot pasidalint. Prašau. G. Songaila. Aš nesu čia tos komandos narys. Aš atvažiavau kaip Seimo narys, kur dalyvavau Švietimo ir mokslo kultūros komitete bent šiek tiek. G. Drėmaitė. Aš labai atsiprašau... G. Songaila. Tai atleiskite... G. Drėmaitė. Leiskit, atsiprašysiu. G. Songaila. Ne, ne nereikia manęs atsiprašinėti. Nereikia manęs atsiprašinėti. G. Drėmaitė. Aš maniau, kad jūs norėsit muštis. G. Songaila. Aš nepradėsiu muštis. Aš tiktai paprašiau man suteikti žodį, bet, matyt, čia jūsų tvarka kitokia, bet vis tiktai yra parlamentinės kontrolės funkcija ir aš čia atvažiavau kaip parlamento narys paklausyti, kas čia vyksta. Tai, tiesą sakant, nesupratau, matyt, dar bandysiu aiškintis. Nesupratau, ar tas projektas yra restauravimas, nes jūs kalbėjot, kad jūs rūpinatės restauravimu. Jūs gi mokslinė metodinė institucija. G. Drėmaitė. Mes ne... G. Songaila. Nepertraukinėkit manęs. Rūpinatės restauravimu, rūpinatės atkūrimu paveldo. Tas projektas nėra nei restauravimo, nei atkūrimo. Ir čia dar buvo pasakyta „kultūrinės vertės išryškinimas“. Tai aš negirdėjau apie tai, kaip čia ta kultūrinė vertė išryškinama. Tai, norėtųsi, kad jūs į tuos klausimus savo rašte Švietimo ir mokslo kultūros komitetui atsakytumėt, nes kitaip Komitetas ir vėl į jus kreipsis. Ačiū. G. Drėmaitė. Tai gerbiamas, aš noriu iš karto atsakyti. Mes, iš tikrųjų prižadu, mes nenagrinėjam projekto ir nenagrinėsim – tai nėra mūsų kompetencija. G. Songaila. Bet projektas vadinasi „atkūrimo“. G. Drėmaitė. Žinot, ką? Visi Europos pinigai struktūriniai – jų pavadinimas yra visiškai netinkamas. Jie siunčia pritaikymui, kaip ir Bernardinų bažnyčiai, o restauravimą ten nėra nė vieno žodžio. Taip kad gal šiuo momentu nesikabinkim prie pavadinimo, nes iš tikrųjų pavadinimai būna įvairūs – taip, kaip naudingiau politikai. R. Žiliukas. Tada pinigus kas grąžins? G. Drėmaitė. Bet, man atrodo, mes išgirdome, kad mes už Kauno pilies... G. Songaila. Atkūrimą? G. Drėmaitė. Tikrą restauravimą. G. Songaila. Dar kartą pakartojot. G. Drėmaitė. Ačiū labai, klausimas baigtas. Pertrauka. Po pertraukos bus dar labai daug svarbių klausimų.
žymės: Kaunas, kultūros paveldas
 Šiandien Kauno miesto savivaldybė paskelbė savo pačios prieš tris dienas suskaičiuotus kauniečių apklausos rezultatus ( apklausa vyko rugpjūčio 26 - rugsėjo 4 d.). Kaip sakoma Kauno miesto tarybos sekretoriato pranešime, "Savivaldybė sulaukė 575 atsiliepimų, įmestų į specialią pašto dėžutę savivaldybės pastate Laisvės al. 96. Iš jų 179 pritarė Kęstučio Mikšio projektui, 392 jam nepritarė, o 4 asmenų pozicija buvo neaiški. Taip pat gauta 10 laiškų elektroniniu paštu, juose išsakytas nepritarimas dabartiniam projektui". Nepaisant to, Tarybos sekretoriatas tame pačiame pranešime teigia, jog "projektui jau pritarė visos paveldo išsaugojimu besirūpinančios įstaigos" ir "atkuriant pilį bus siekiama išsaugoti kuo daugiau išlikusių autentiškų detalių, įvertinant tai, kad nėra patikimų duomenų, kaip pilis iš tiesų atrodė", taigi, leidžiama suprasti, kad, nepaisant apklausos rezultatų, toliau bus ignoruojama visuomenės nuomonė bei pažeidžiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimas, kad kultūros paveldo objekto atkūrimui turi pritarti visuomenė. Neigiama visuomenės reakcija į Kauno pilies sudarkymo planus jau buvo pareikšta įvairiais būdais ir anksčiau. Rugpjūčio 18 d. Kauno merui Andriui Kupčinskui įteikta 1421 piliečių parašų prieš K. Mikšio projektą (vėliau pasirašiusių skaičius išaugo iki daugiau kaip 2000). Rugpjūčio 27 d. šimtai žmonių dalyvavo protesto akcijoje prieš Kauno pilies perstatymą pagal šį projektą, apjuosdami pilį gyva grandine. Pastarąjį mėnesį portale apklausa.lt dėl K. Mikšio Kauno pilies rekonstrukcijos projekto savo nuomonę pareiškė 638 interneto vartotojai, iš jų 83% (535) - prieš šį projektą. Socialiniame tinkle "Facebook" susikūrė grupė " Mes už istorinę Kauno pilį!", šiuo metu vienijanti jau 149 narius, pasisakančius prieš Kauno pilies sudarkymą. Prie šios grupės galite prisijungti ir jūs. Pasityčiojimas iš mūsų istorijos ir įstatymų turi būti sustabdytas. žymės: Kaunas, kultūros paveldas
Kviečiu dalyvauti trumpoje apklausoje. Pasakykite savo nuomonę apie Kauno pilies ateitį! žymės: Kaunas, kultūros paveldas
2009 m. liepos 24 d. Seime surengta Gintaro Songailos spaudos konferencija „Senosios Kauno pilies atkūrimo problemos“. Konferencijoje dalyvavo Draugijos „Pilis“ atstovai: pirmininkė Danutė Ulvydienė, rašytojas Kazys Almenas, istorikai Tomas Baranauskas ir Valdas Rakutis, buvęs draugijos pirmininkas Edmundas Kulikauskas ir draugijos įgaliotinis Kauno pilies atkūrimo reikalams Rimvydas Žiliukas. Kalbėta apie architekto Kęstučio Mikšio parengtą Kauno pilies atkūrimo projektą, kuris nebuvo pateiktas svarstyti visuomenei ir neatitinka buvusios pilies istorinio įvaizdžio. Visuomenės veikėjų grupė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo atkuriant Kauno pilį ir liepos 20 dieną surašė raštą Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad paskatintų Kauno miesto savivaldybę ir kitas institucijas atsižvelgti į visuomenės nuomonę priimant sprendimus dėl Kauno pilies atstatymo. „Šis projektas primena Disneilendo projektą, o ne Kauno pilies atkūrimą. Teigiama, kad jeigu jis nebus įgyvendintas, bus prarasti 2 mln. litų. Kauno istorinės pilies atkūrimas, jos istorinis įvaizdis yra svarbiau už „greitus“ pinigus. Tuo labiau, kad jie niekur „nepabėgs“: kiekvieną sutartį galima keisti, papildyti ir neprarasti skirtų lėšų“, – sakė Seimo narys Gintaras Songaila.
Plačiau apie tai: žymės: Kaunas, kultūros paveldas
 LR Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatyme „atkūrimo“ sąvoka yra apibrėžta taip: „Atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai“ (2 str. 5 dalis). Taigi, įstatymas reikalauja, kad atkuriami elementai būtų 1) nustatyti tyrimų pagrindu, 2) tiksliai pakartojami arba naujai sukuriami. Suprantama, kad tuo atveju, kai atkuriamo objekto dalys yra naujai sukuriamos, reikalavimas tai pagrįsti moksliniais tyrimais neišnyksta. Tas pats įstatymas (23 str. 4 dalis) nurodo sąlygas, kuriomis gali būti vykdomas sunaikintų kultūros paveldo objektų atkūrimas: „Stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais, nesukeliant grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms jų liekanoms, dalims ar elementams, gali būti atkuriami, jei:1) atkūrimo galimybė pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis, kad būtų išvengta spėjimų;2) objektas turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti ir dera prie kraštovaizdžio; 3) atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos ir visuomenė.“ Kęstučio Mikšio parengtas Kauno pilies projektas pažeidžia visus šio įstatymo reikalavimus: a) Pristatydamas projektą jo autorius K. Mikšys teigė: „Nežinoma, kaip atrodė viršutinė bokštus dalis, koks buvo angų išdėstymas. Nuspręsta nemėginti atkurti to, kas nežinoma, o dirbti architektūrinėmis priemonėmis. Siūloma medžiaga pilies visumai atkurti – plytos [taip pat – metalas ir stiklas – T.B. pastaba]. Arčiau priėjus bus matyti vidinė erdvė. Sena bus atskirta nuo naujo. Tokiu būdu planuojame atkurti neišlikusias dalis.“ (KAUET 2009 05 22 posėdžio protokolas, www.kamane.lt, 2009 06 04). Taigi autorius deklaruoja, kad neturi tyrimais, istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis pagrįstos medžiagos neišlikusių dalių atkūrimui ir net nebandys ja vadovautis bei nesieks išvengti spėjimų; atvirkščiai, sieks pademonstruoti, jog atkuriama pilies dalys nėra pagrįsta istoriniais duomenimis, ir todėl nenaudos net tų duomenų, kurie yra gerai žinomi (yra žinomos medžiagos, iš kurių statyta pilis, tai, kad sienos nebuvo ažūrinės, kaip pateiktame projekte, kad gynybinės sienos viršuje ir atkuriamame bokšto aukšte buvo šaudymo angos). b) Kauno pilis yra Kauno senamiesčio ansamblio dalis. Jokie senamiesčio pastatai nebuvo statomi su ažūrinėmis peršviečiamomis sienomis, naudojant metalinius karkasus, prie kurių tvirtinamos plytos, ir stiklą. Todėl taip „atkurta“ pilis bus modernios architektūros pastatas, kuris niekaip nederės prie istorinio Kauno senamiesčio kraštovaizdžio. c) Projektas yra nevienareikšmiškai vertinamas visuomenės. Jį tvirtinant ignoruojami visuomenės atstovų pasisakymai: 2009 m. gegužės 12 d. Draugijos „Pilis“ pareiškimas, kad K. Mikšio parengtas Kauno pilies atkūrimo projektas neatitinka visuomenės lūkesčių, 2009 m. gegužės 19 d. dešimties LR Seimo narių pareiškimas, palaikantis Draugijos „Pilis“ poziciją, 2009 m. birželio 9 d. Kaune vykusio visuomenės susirinkimo rezoliucija, teigianti, jog „esamas atkūrimo projektas yra netinkamas“ (po šios rezoliucijos tekstu šiuo metu yra renkami parašai). Iki šių metų balandžio – gegužės mėnesių visuomenė nebuvo supažindinta su rengiamo projekto detalėmis. Kadangi visuomenės pritarimas yra įstatymo reikalavimas, jis turi būti gautas teisėtu būdu. LR Vietos savivaldos įstatymas numato, kad „gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje“ (36 str.). „Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje“ (45 str. 1 d.), taip pat galima atrankinė apklausa, kurios metu „gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp apklausiamųjų“ (36 str. 5 d.). Kiek man žinoma, pagal šio įstatymo reikalavimus apklausa dėl šio projekto nebuvo vykdoma. žymės: istorija, Kaunas
Šiuo metu išlikusi ir žinoma pilies pamatų dalis sudaro mažiau kaip pusę buvusios pilies. Esamas pilies vaizdas esmingai iškreipia istorinį pilies įvaizdį: tai turi būti uždaras kompleksas, juosiamas įtvirtinimų linijos – gynybinės sienos. Kol pilies yra tik griuvėsiai, esama padėtis yra natūrali. Tačiau atkūrus pilies tūrį ant išlikusių pamatų, atsirastų keistos konfigūracijos statinys – pusė pilies. Pusė atkurtos pilies yra nelogiška konstrukcija, nes tai jau nebe pilies griuvėsiai, bet dar ir ne pilis. Todėl bet koks bandymas atkurti Kauno pilį turi prasidėti nuo moksliniais tyrimais pagrįsto pilies plano atkūrimo. Kauno pilyje iki šiol atlikti archeologiniai tyrinėjimai leidžia tikėtis, kad tai yra įmanoma, ir todėl stebina pilies projektuotojų aiškinimai, neva visa šiaurinė pilies dalis yra visiškai nuplauta Neries. Šiaurinės pagrindinės pilies dalies sienos iš tikrųjų yra buvo paplautos ir nuvirto (tai, beje, nereiškia, kad jų liekanų negalima ieškoti). Tačiau pirmoji Kauno pilis buvo apjuosta dvejomis sienomis. Be pagrindinės pilies sienos, fosos apačioje buvo pastatyta priešpilio siena, o rytinėje pilies pusėje, dar 1,8 m žemiau, priešpilio siena buvo įrengta ir statant antrąją pilį. Šių sienų tyrimus vykdęs archeologas Algirdas Žalnierius nustatė, kad priešpilio sienų pamatai buvo įleisti žemiau Neries dugno lygio, kuris iš pradžių buvo 17 m nuo jūros lygio, o iki XX a. dėl sąnašų kaupimosi pakilo iki 20 m. 1994 m. tyrinėjimų metu buvo nustatyta, kad 21,9 m nuo rytinės pilies sienos nutolusi antrosios pilies priešpilio sienos pamato apačia buvo giliau kaip 18,50 m lygyje (4,7 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus). Tuo remiantis šios sienos tęsinio ieškota Neries nuplautoje teritorijoje ir jis surastas: „Pamato liekanos buvo rastos 3,8 m gylyje, 5 m gylyje apačios dar nepasiekta. Gauti duomenys leidžia tikėtis, kad bus galima nustatyti buvusį pilies perimetrą“ ( Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 192).  Taigi, pirmiausia turi būti atlikti archeologiniai tyrinėjimai, kurių uždavinys būtų surasti priešpilio sienos pamatus Neries nuplautoje pilies dalyje ir pagal juos rekonstruoti visą pilies tūrį. žymės: istorija, Kaunas
|
|
Kauno pilies „atkūrimo“ projekto autorius architektas Kęstutis Mikšys yra „aukščiausios kategorijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas..., 15 metų paskyręs Kauno pilies atkūrimo darbams“. Taip šį veikėją pristato jo paslaugomis besinaudojanti Kauno miesto savivaldybė.
