Baltų vienybės diena - 1236 metų Šiaulių mūšio atminimui

XIII amžiuje Lietuva atsidūrė tarp dviejų vokiečių vienuolių riterių ekspansijos židinių. Padauguvyje 1202 m. Palestinoje sukurto pirmojo vienuolių riterių karinio ordino – Tamplierių – pavyzdžiu buvo įkurta pirmoji nuolatinė karinė organizacija – Kristaus kariuomenės brolių, arba Kalavijuočių ordinas. Kitas vienuolių riterių ekspansijos židinys susiformavo Prūsijoje. 1230 m. Mazovijos kunigaikščio Konrado kvietimu Palestinoje 1198 m. įkurto Vokiečių, arba Kryžiuočių, ordino šaka įsikūrė Prūsijos pašonėje ir jau kitais metais pradėjo prūsų žemių nukariavimą. Pirmieji į pagalbą jiems atėjo Kverfurto grafai – pirmojo Lietuvos misionieriaus Brunono Kverfutiečio giminaičiai. Kai 1233 m. kryžiuočiai statėsi Marienverderį – savo pirmąją pilį tikrojoje Prūsijoje – ten dalyvavo ir grafas Burchardas Kverfurtietis.

Tarp Vokiečių ir Kalavijuočių ordinų prasidėjo derybos dėl jungimosi, bet jautėsi ir konkurencija, susiujusi su to meto politinėmis kovomis Europoje. Tuo metu tvyrojo nesantaika tarp popiežiaus Grigaliaus IX ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho II. Imperatorius rėmė Vokiečių ordiną, o popiežius 1236 m. vasario 19 d. paskelbė kryžiaus žygį Livonijai ir Kalavijuočių ordinui remti.

Tuo pačiu metu Vokiečių ordinas, remiamas imperatoriaus šalininko Meiseno markgrafo Henriko, pradėjo naują puolimą Prūsijoje ir baigė 1233 m. pradėtą pirmosios prūsų žemės – Pamedės – užkariavimą. Tačiau toks kryžininkų jėgų išsiskaidymas tuo metu buvo naudingas Lietuvai.

1236 m. Livonijoje sutelktos Kalavijuočių ordino ir jų talkininkų pajėgos surengė pirmąjį kryžiaus žygį į Lietuvą. Lietuviai sutelkė savo jėgas ir, kryžininkams grįžtant, rugsėjo 22 d. sumušė juos Šiaulių mūšyje. Žuvo Kalavijuočių ordino magistras Folkvinas ir 48 riteriai. Tai buvo didesnė Ordino riterių dalis, todėl Kalavijuočių ordinas savarankiškai egzistuoti nebegalėjo. Juo labiau, kad po Šiaulių mūšio Livonijoje susiklostė kritiška padėtis. Netrukus po mūšio į Kuršą įsiveržus lietuvių kariuomenei, žuvo vyskupas Engelbertas, o kuršiai atsimetė nuo krikščionybės. Prieš vokiečių valdžią sukilo ir žemgaliai, kurie persekiojo iš mūšio lauko pasprukusius ir per jų žemę grįžtančius kalavijuočius bei jų talkininkus.

Po pralaimėto Šiaulių mūšio Kalavijuočių ordinas 1237 m. gegužės 14 d. prisijungė prie Vokiečių ordino. Vokiečių ordinas atsiuntė į Livoniją naujų riterių, kompensuodamas Šiaulių mūšio metu patirtus nuostolius.